Europos žmogaus biologinės stebėsenos iniciatyvos HBM4EU veikla 2020 m.

Svarbiausias HBM4EU iniciatyvos tikslas – generuoti žinias, pateikiant naujus mokslinius įrodymus apie cheminių medžiagų ir jų mišinių poveikį žmogaus organizmui, taip siekiant užtikrinti saugų cheminių medžiagų naudojimą bei tvarkymą, apsaugoti žmonių sveikatą ir juos supančią aplinką. Kita projekto siekiamybė – suvienodinti Europos šalių gebėjimus žmogaus biologinių terpių stebėsenoje ir kurti gyventojų tyrimais paremtą cheminių medžiagų valdymo bei vertinimo teisinę bazę. Šiame projekte dalyvauja iš viso 120 partnerių.

2016–2018 metais Nacionalinių komandų bei EAA apklausų ir šalių poreikių įvertinimo būdu sudaryti du prioritetinių medžiagų sąrašai žmonių biologinių terpių ištyrimui. Lietuvos Nacionalinė komanda glaudžiai bendradarbiavo nustatant nacionalinius prioritetus bei teikiant rekomendacijas programos koordinatoriams. Prioritetinėmis laikomos šios medžiagos ir jų grupės: akrilamidas, anilino dariniai, aprotiniai tirpikliai, arsenas, bisfenoliai, kadmis, chromas (VI), diizocianatai, liepsnos slopintojai, švinas, gyvsidabris, mikotoksinai, ftalatai ir Hexamoll DINCH, per-/poliflorinti junginiai, policikliniai aromatiniai junginiai, pesticidai, benzofenonai, naujai atrandamos medžiagos. Dalies šių, žmonių sveikatai galimai pavojingų, medžiagų tyrimų rezultatai jau vertinami, programoje numatyta pateikti rekomendacijas šių medžiagų valdymui bei reglamentavimui. Trečiojo prioritetinių medžiagų sąrašo sudarymas vykdomas šiuo metu, kiekvienai šaliai nurodant individualius poreikius. Numatyta, kad trečiajame prioritetų sąraše priimtina įtraukti jau prioritetine medžiaga anksčiau įvardintas medžiagas ir jų grupes, kadangi trečiojo sąrašo tyrimai bus vykdomi jau pasibaigus HBM4EU ir bus numatyti tolimesniuose projektuose. Lietuvos Nacionalinė komanda svarstymui pateikė akrilamidą, chromą (VI), manganą, kotininą ir natrio azidą.

2020 m. rugsėjo 28–spalio 2 dienomis vyko kasmetinė projekto susitikimų savaitė, kurioje dalyvavo visi įsitraukę partneriai bei patariamosios institucijos. Susitikimų metu aptarti projekto pasiekimai, numatyti tolimesnių užduočių įvykdymo terminai, patvirtintas kitų metų veiklos planas. Konsorciumą atstovaujanti UBA partneriams atsiskaitė apie programoje numatytų užduočių įvykdymą – iš daugiau nei 200 numatytų užduočių įvykdyta 165, iš 23 numatytų etapų užbaigta jau 20.

Susitikimuose partneriai informuoti apie sėkmingą Europos laboratorijų tinklo sudarymą. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) yra viena iš institucijų, atsakingų už šio tinklo kūrimą, t. y. apklausų sudarymą, kriterijų nustatymą, laboratorijų kompetencijų vertinimą ir kt. Šis laboratorijų tinklas yra pajėgus atlikti kokybiškus ir palyginamus prioritetinių medžiagų tyrimus, taip pat yra svarbus informacijos sklaidos šaltinis bei priemonė Europos biologinės stebėsenos pajėgumams didinti.

Vienas iš didžiausių lūkesčių projektui – nustatyti prioritetinių medžiagų biologinėse terpėse orientacines vertes, siejamas su sveikatos rodiklių pakitimais. Šiuo metu jau nustatytos vertės ftalatams (DnBP, DiBP, BBzP, DEHP, DPHP), DINCH, BPA, kadmiui, NMP, bisfenoliams S ir F. 2021 metais numatyta pateikti ciflutrino, DON, gyvsidabrio, chromo (VI), TDI orientacines vertes.

HBM4EU veikloje numatytas ir ekspozicijos darbo vietoje rizikos vertinimas. Atliki tyrimai darbuotojams, dirbantiems su medžiagomis, turinčiomis chromo (VI), parodė, jog mėginiuose rasta chromo (VI) biožymenų. Tikėtina išvada, kad REACH apribojimai chromavimui galimai neefektyvūs. 2020–2021 m. planuojami tyrimai diizocianatų ir e-atliekų produktų ekspozicijos darbo vietoje įtakos sveikatai vertinimui bioterpėse nustatomų biožymenų lygio nustatymu. Lietuvos partneriai prisidės prie šių tyrimo modelių kūrimo, koordinatoriams paviešinus pirminius aprašus.

Plačiau apie HBM4EU iniciatyvą:

https://www.hbm4eu.eu/