Ženkime aplinkos tausojimo keliu – nešvaistykime maisto

Birželio 5-ąją minime Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną. Kaip kiekvienas iš mūsų prisidedame prie aplinkos saugojimo? Įsivaizduokite ir atsakykite, ar nuėję į prekybos centrą, nusipirkę tris pirkinių maišus maisto vieną iš jų iškart išmestumėte? Skamba keistai, tačiau statistiškai būtent tai šiandien ir vyksta su mūsų perkamu maistu. Trečdalis viso žmonėms vartoti skirto maisto išmetama. Švaistydami maistą, eikvojame išteklius, kurie naudojami maistui gaminti bei gabenti. Kai maistas patenka į sąvartynus, jis taip pat prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Norint surasti geriausius sprendimus ir spręsti maisto švaistymo problemą, svarbiausia ją suprasti. Pirmas žingsnis – išmatuoti išmetamo maisto kiekį ir išsiaiškinti, kurioje tiekimo grandinės dalyje maistas išmetamas. Priklausomai nuo to, kurioje tiekimo grandinės vietoje tai vyksta, vartojame terminus maisto nuostoliai arba maisto atliekos.

Maisto nuostoliai – tai bet koks maistas, kuris išmetamas, sudeginamas ar kitaip pašalinamas maisto tiekimo grandinėje nuo derliaus nuėmimo (gyvūlių skerdimo) iki mažmeninės prekybos ir nenaudojamas jokiam kitam produktyviam tikslui, pavyzdžiui, gyvulių pašarams ar sėkloms.

Maisto atliekos – tai maistas, kuris išmetamas mažmenininkų, maisto paslaugų teikėjų ir vartotojų. Maistas išmetamas įvairiais būdais, pvz. švieži produktai, kurie neatitinka reikalavimų (dydžiu, forma ar spalva) ir yra pašalinami rūšiavimo metu. Maisto produktai, kuriuos mažmenininkai ar vartotojai išmeta, kai jų tinkamumo vartoti terminas artėja prie pabaigos arba yra pasibaigęs. Namų ūkiuose ar restoranuose išmetami nesunaudoti ar likę maisto produktai.

Štai trumpai statistiniai duomenys ir faktai apie maisto švaistymą ir nuostolius: maždaug 1/3 pasaulyje pagaminamo žmonėms vartoti skirto maisto yra prarandama arba išmetama. Naujausiais skaičiavimais, 2019 m. susidarė apie 931 mln. tonų maisto atliekų, iš kurių:

• 61 % – iš namų ūkių;

• 26 % – iš maisto tvarkymo įstaigų;

• 13 % – iš mažmeninės prekybos.

Jei maisto atliekos būtų valstybė, jos būtų trečia pagal išmetamų teršalų kiekį šalis pasaulyje. Kitaip tariant, dėl maisto švaistymo susidarantis CO2 kiekis nusileidžia tik visos Kinijos arba JAV išskiriamam CO2 kiekiui.

ES kasmet susidaro apie 88 mln. tonų maisto atliekų, o tai yra 174 kg vienam asmeniui arba 143 mlrd. eurų, arba 170 000 000 tonų CO2. Apskaičiuota, kad iki 10 proc. iš kasmet ES susidarančių 88 mln. tonų maisto atliekų yra susiję su maisto produktų datų ženklinimu. 53 proc.  vartotojų nežino, ką reiškia ženklinimas „Geriausias iki“ ir 60 proc vartotojų nežino, ką reiškia ženklinimas „Tinka vartoti iki“.

Nuoroda „Geriausias iki...“, t. y. minimalus tinkamumo vartoti terminas, paprastai pateikiamas ant negreitai gendančių, pavyzdžiui, kruopų, miltų, makaronų, konservuotų, džiovintų maisto produktų. Tuo tarpu nuoroda „Tinka vartoti iki...“, t. y. tinkamumo vartoti terminas, vartotojui nurodo, kad mikrobiologiniu požiūriu tai labai greitai gendantis maisto produktas, kuris per trumpą laiką gali sukelti tiesioginį pavojų sveikatai. Įprastai šiuo užrašu ženklinami švieži, atvėsinti maisto produktai, tokie kaip jogurtas, pienas ir kiti pieno produktai, mėsa, įskaitant maltą mėsą ir mėsos gaminius, žuvis ir jos produktai, nepasterizuotos vaisių sultys ir kt.

Jei norite sumažinti maisto švaistymą namuose:

1. Planuokite ką valgysite!

• Pasiruoškite savaitės ar keletos dienų valgiaraštį.

• Prieš apsipirkdami patikrinkite arba nufotografuokite, kas liko šaldytuve/spintelėse, kad žinotumėte, ką turite.

• Į maisto parduotuvę eikite po valgio.

• Naudokite pirkinių sąrašą, pasižymėdami reikiamus kiekius.

• Suteikite šansą netobuliems vaisiams ir daržovėms, jie puikiai valgomi ir maistingi.

• „Pirk ir gauk vieną nemokamai“ bei kiti didmenininkų pasiūlymai skatina pirkti daugiau, nei mums reikia, o atliekos iš parduotuvės persikelia į mūsų namus. Kalbant apie maisto švaistymą, išmintinga nepirkti daugiau nei reikia.

2. Žinokite, kaip laikyti maistą!

• Įsitikinkite, kad maistas „nedingsta“ spintelėse/šaldytuve, vadovaudamiesi principu „pirmas įeini – pirmas išeini“. Šviežius maisto produktus dėkite už produktų, kurių galiojimo laikas baigiasi greičiau.

• Šaldytuve laikykite paruoštus valgyti maisto produktus, pavyzdžiui, likučius, viršutinėje lentynoje, o sandariai uždarytą žalią mėsą ir žuvį – apatinėje lentynoje. Vaisiams ir daržovėms skirkite atskirą stalčių.

3. Naudokite tai, ką turite!

• Reguliariai tikrinkite, kas yra šaldytuve/spintelėse, ir sunaudokite maisto produktus, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos.

• Būkite kūrybingi, raskite receptų, kaip gaminti maistą iš nedaugelio ingredientų.

• Užšaldykite maistą iki jo tinkamumo vartoti termino pabaigos. Šaldyti vaisiai gali būti puikus priedas prie kokteilių!

4. Venkite patiekti per daug!

• Patiekite nedideles porcijas ir grįžkite antrų porcijų. Neiškrapštykite maisto pertekliaus iš lėkščių į šiukšliadėžę.

• Patiekdami maistą naudokite mažesnes lėkštes.

• Matuokite porcijų dydžius naudodami virtuvės pagalbininkus, pavyzdžiui, matavimo puodelius/šaukštelius, svarstykles, kad gautumėte tinkamo dydžio porcijas.

• Pagerinkite valgymo kokybę, valgydami toliau nuo televizoriaus ar kompiuterio ekrano.

• Panaudokite maisto likučius kitos dienos pietums.

• Maisto likučius užšaldykite vėlesniam laikui. Kad rezultatai būtų patys skaniausi, užšaldytus likučius reikėtų sunaudoti per tris mėnesius.

• Ant likučių užrašykite datą.

• Jei valgydami kavinėje nesuvalgėte viso užsakyto maisto – pasiimkite likučius, nes tai yra normalu ir dėl to neturėtų būti gėda.

• Dalinkitės skaniais maisto likučių receptais su draugais ir šeimos nariais, surenkite vakarienę, kurioje gaminsite iš maisto likučių. Pvz. grietinė – jei turite atidarytą grietinės indelį ir matote, kad jos galiojimo laikas greitai baigsis, dėkite ją į kepinius – jie bus puresni ir skanesni; Duona. Pats paprasčiausias būdas panaudoti duoną – pasigaminti džiūvesėlių, duonos trupinių arba kubelių salotoms, sriuboms, užkepėlių traškiam viršutiniam sluoksniui. Pats paprasčiausias būdas panaudoti mėsos likučius – gaminti įvairiausius karštus sumuštinius, dėti juos į salotas. Iš mėsos likučių galima pasigaminti britų pamėgtą piemenėlių pyragą. Mėsos likučius tereiks pakepinti su daržovėmis, grietinėle ar kitais padažais, vėliau sudėti juos į kepimo indą ir ant viršaus uždėti bulvių košės. Tuomet viską pakepti orkaitėje, kol bulvių košė gražiai apskrus).

5. Jei dar nežinojote!

• Jei ant kietojo sūrio aptinkate pelėsio, kurio skersmuo nesiekia 5 mm, prieš valgydami nupjaukite bent 10 mm sūrio iš visų pusių. Tačiau stenkitės pjauti taip, kad peilis nesiliestų su pelėsiu ir neužterštų likusio sūrio.

• Kalbant apie minkštąjį sūrį ar bet kokį kitą sūrį, kurį galima tepti ar trupinti – jei toks sūris supelija, išmeskite jį – nebent pelėsis jame buvo užaugintas sąmoningai, kaip, pavyzdžiui, mėlynojo sūrio atveju. Minkštieji sūriai turi daugiau vandens, o tai reiškia, kad juose greičiau dauginasi mikrobai. Jei suvalgysite tokio sūrio, galite apsikrėsti salmonelėmis ar listerioze.

• Maisto standartų agentūra (FSA) rekomenduoja nebevalgyti supelijusios duonos, nes porėtas maistas gali būti užterštas pelėsiu ir kur kas giliau. Paprastai pelėsio kolonija, kurios skersmuo siekia 1 cm, būna prasiskverbusi ir 1 cm gilyn.

• Ne itin dažnai uogienes ragaujantiems žmonėms bus pažįstamas jausmas, kai atsukus dangtelį ant uogienės paviršiaus randi pelėsio sluoksnį. Maisto standartų agentūra FSA įspėja, kad pašalinus pelėsį ir didelį kiekį aplinkinio produkto, gali būti pašalinti ir visi nematomi toksinai, tačiau nėra jokių garantijų, kad taip elgiantis, toksinų tikrai nebeliks.

6. Kai įmanoma, pakartotinai panaudokite atliekas!

• Pasistenkite maisto atliekas panaudoti dar prieš išmetant į šiukšlių ar komposto dėžę. Brokolių stiebus ir žiedynus galima susmulkinti ir išvirti, žiedinių kopūstų lapus – iškepti, bulves su odele – iškepti orkaitėje, prieskonines žoleles – užšaldyti kubeliais, keptus salierų lapus – naudoti kaip prieskonius, o iš kitų atliekų galima pasigaminti naminį sultinį!

• Iš restoranų ir parduotuvių pasiimkite maisto, kuris kitu atveju būtų išmestas.

• Tai, ko negalima išsaugoti, galima kompostuoti. Žinoma, kas turi tam galimybes. Kompostavimas – tai biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, kai dėl kompleksinio biologinio, biocheminio ir fizinio proceso, t. y. mikroorganizmų, dirvožemio gyvūnų ir jų išskiriamų fermentų poveikio, mineralizuojasi biologiškai skaidžios atliekos, išsiskiria biogeniniai elementai ir susidaro humusas. Tai yra vienas iš būdų perdirbti atliekas ir, svarbiausia, atsikratyti šiukšlių. Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, jis prilyginamas atliekų vengimui. Kompostavimo metu organines medžiagos sugrąžinamos atgal į medžiagų apykaitos ratą. Komposte vyksta tie patys procesai kaip ir dirvoje, tačiau daugelį kartų greičiau ir efektyviau. Kaip ir atliekų vengimas, šis metodas padeda mažinti atliekų surinkimo bei šalinimo kaštus.

Šaltiniai:

1. FAO. Food loss and food waste.

2. FAO (2011) Global Food Losses and Food Waste. Extent, Causes and Prevention.

3. United Nations Environment Programme (2021) Food Waste Index Report 2021.

4. Stenmarck, Å., et al. (2016) Estimates of European food waste levels. Report from the EU FUSIONS project.

5. European Commission. Date marking and food waste

6. European Commission (2015) Flash Eurobarometer 425: Food waste and date marking.

7. https://alkas.lt

8. Recommendations for Action in Food Waste Prevention.

9. USDA website, Food safety education section.

10. https://www.delfi.lt/maistas/naudingi-patarimai/pelesis-ant-maisto-produktu-ivardijo-kuriuos-galite-valgyti-o-kuriuos-butinai-turite-ismesti-89185379.

11. https://lt.wikipedia.org/wiki/Kompostavimas.

Straipsnį parengė

NVSPL Kokybės vadybos skyriaus l. e. p. vedėja

Rasa Karalkevičienė