Vanduo yra vienas iš labiausiai paplitusių žemėje junginių, kurio ypatingos savybės lėmė gyvybės atsiradimą. Vanduo yra svarbus žmogaus organizmui. Labai svarbi yra jo kokybė. Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai. Specialistai rekomenduoja bent kartą ar du per metus išsitirti šulinių ir gręžinių vandenį.
Gyventojai norintys išsitirti geriamojo, nuotekų, baseino vandens mėginius turi žinoti svarbiausius aspektus apie mėginių surinkimą. Pirmiausia mėginių ėmimo indai turi būti švarūs ir sausi. Cheminiams tyrimams mėginių ėmimo talpos turi atitikti tam tikrus reikalavimus (žiūrėti lentelę Nr.1). Mėginius su šviesai jautriomis medžiagomis reikia saugoti nuo šviesos poveikio. Tokiais atvejais naudojami indai, pagaminti iš matinių medžiagų arba iš neaktiniško stiklo, o laikant ilgesnį laiką, indai turėtų būti sudėti į šviesai nelaidžias dėžes.
Mikrobiologiniams tyrimams skirti indai turi būti sterilūs, taip pat turi būti atsparūs aukštai sterilizavimo temperatūrai. Mėginiai turi būti sandariai uždaryti tol, kol bus pristatyti į laboratoriją ir uždengti, kad būtų apsaugoti nuo užteršimo.
Nuotekų mėginiams dažniausiai naudojami plastikiniai indai. Stikliniai indai naudojami tik alyvoms, riebalams ir naftos produktams, angliavandeniliams, detergentams, pesticidams. Indai turi būti švarūs, išplauti su plovikliu ir vandeniu, prieš mėginio ėmimą praskalauti nuotekomis.
Pagrindinės taisyklės, norint taisyklingai paimti vandenį legionelių tyrimui:
Indą atsukti tik prieš vandens pylimą, indo neplauti, nepraskalauti, neliesti indo bei kamštelio vidinės dalies;
Vandens čiaupas sterilizuojamas (spiritu arba liepsna);
Vandeniui leidžiama tekėti apie 2–3 min.;
Indas, skirtas mėginiui paimti, laikomas tiesiogiai po čiaupu, tačiau jis negali būti prijungtas ar liestis prie indo vidinių sienelių;
Vandens įpilti 1 l, paliekant oro tarpą. Įpylus vandens į indą, mėginys turi būti pristatytas tą pačią dieną arba laikomas šaldytuve (5±3)°C ne ilgiau kaip 24 val.;
Transportuoti termoizoliaciniame krepšyje, saugant mėginį nuo tiesioginių saulės spindulių.
Pagrindinės taisyklės, norint taisyklingai paimti vandenį mikrobiologiniams tyrimams atlikti:
Mėginiai imami švariomis, dezinfekuotomis rankomis arba su vienkartinėmis pirštinėmis;
Nuo vandens čiaupo nuimamos pridėtinės dalys (tinkleliai, antgaliai ir kt.);
Vandens čiaupas dezinfekuojamas apdeginant jį liepsna arba nuvalant dezinfekcinėmis priemonėmis. Čiaupas išplaunamas nuleidžiant vandenį 2–3 min.;
Norint nustatyti vartojamo vandens kokybę, reikėtų atsižvelgti į vandens užteršimą bakterijomis nuo čiaupo išorinės dalies bei nuo papildomo priedo ar įdėklo. Priedų tuomet nereikia išimti ir prieš mėginio ėmimą čiaupo nereikia dezinfekuoti;
Atidarytą sterilų butelį reikia pakišti po čiaupu, jį pripildyti, paliekant oro tarpą. Butelio kamščio vidus turi būti švarus ir negali liestis prie paviršių (pirštų ir kt.);
Butelį uždaryti ir pavartyti, kad ištirptų ir vienodai pasiskirstytų dechloratorius (Natrio tiosulfatas), indo neplauti.
Pagrindinės taisyklės, norint taisyklingai paimti vandenį cheminiams tyrimams atlikti:
Mėginiai imami švariomis arba dezinfekuotomis rankomis, arba su vienkartinėmis pirštinėmis;
Nuo vandens čiaupo nuimamos pridėtinės dalys (tinkleliai, antgaliai ir kt.);
Vandens čiaupas praplaunamas nuleidžiant vandenį 2–3 min.;
Butelį gerai praskalauti tuo vandeniu, kurį imame (užpildyti, išpilti, tada vėl užpildyti);
Stiklinis arba plastikinis butelis pripildomas nepaliekant oro tarpo. Butelis sandariai uždaromas.
Pagrindinės taisyklės, norint taisyklingai paimti baseino vandenį tyrimams atlikti:
Mėginiai imami švariomis rankomis su vienkartinėmis pirštinėmis;
Mėginys paimamas panardinus butelį į vandenį, taip pat gali būti naudojama teleskopinė lazda su pritvirtinta stikline. Vanduo tyrimams imamas iš 20 cm baseino gylio, apie 50 cm nuo baseino krašto;
Vanduo tyrimams imamas, kai baseine yra paslaugų vartotojų arba iš karto jiems išlipus;
Vandens paėmimo vieta turi būti maksimaliai nutolusi nuo vandens įvadų;
Mėginio paėmimo indas (1–1,5 l talpos) pamerkiamas į 20 cm gylį, indas pilnai užpildomas vandeniu, indas sandariai uždaromas;
Mikrobiologiniams tyrimams atlikti, vandens mėginiams paimti naudojamos sterilios plastikinės arba stiklinės taros.
Nuotekų ėmimo būdas priklauso nuo tyrimų tikslo. Nuotekų mėginiai imami valymo įrenginiuose. Nesant automatinių mėginių ėmiklių, mėginiai imami rankiniu būdu. Valymo įrenginiuose imami du mėginiai: prieš valymą ir po valymo. Nuotekos po valymo imamos jų ištekėjimo vietoje. Jei nuotekos po valymo kaupiamos talpoje, jos imamos kibiru, o jei jos išteka vamzdžiu, imamos tiesiai pakišus kibirą po srove. Mėginys gerai sumaišomas ir, priklausomai nuo tyrimo tikslo, pripildoma atitinkama talpa. Mažiausias nuotekų po valymo kiekis – du litrai. Nuotekų paėmimo taisyklės:
Mėginiai imami su vienkartinėmis pirštinėmis;
Į kibirą pasemiama ne mažiau kaip du litrai nuotekų;
Supilama į mėginiui skirtas talpas. Talpos pripildomos sklidinai, kad virš mėginio neliktų oro tarpo sandariai uždaroma. Taip apribojama sąveika su dujomis ir išvengiama kratymo gabenant.
Laikas nuo mėginių paėmimo iki pristatymo į laboratoriją turi būti kuo trumpesnis. Geriamojo vandens tyrimai turi būti atliekami tą pačią darbo dieną. Mėginius reikia gabenti termoizoliaciniuose krepšiuose, palaikant pastovią temperatūrą. Optimali temperatūra mėginių gabenimo metu yra 5±3°C. Mėginiai turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Naudojant šaldymo priemones, reikia laikytis šių reikalavimų:
Sudaryti sąlygas, kad mėginys tiesiogiai nesiliestų su ledu, nes mėginys gali užšalti;
Ledo (ar ledo paketų) skaičių, tūrį ir vietą gabenimo talpoje pritaikyti atsižvelgiant į mėginių skaičių, masę ir oro temperatūrą;
Jei viename objekte imami šilti ir šalti vandens mėginiai turi būti transportuojami atskirose talpose.
Reikalavimai geriamojo, nuotekų, baseino vandens mėginių paėmimo bei pristatymo cheminiams tyrimams indo tipui, kiekiui ir laikymo trukmei
1 lentelė
Tiriamasis parametras | Indo tipas | Tyrimui reikalingas minimalus mėginio kiekis, ml | Rekomenduojama ilgiausia nekonservuotų mėginių laikymo trukmė |
Amonis
| P arba S | 50–100 | Kaip galima greičiau (vėsinti iki 1–5°C temperatūros) |
P | 50–100 | 1 mėn. (šaldyti iki -20°C) | |
Anglies dioksidas | P arba S | 500 (indas turi būti pripildytas sklidinai) | 24 val. (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros) |
Anijoninės paviršiaus aktyvios medžiagos (detergentai) | S (praplautas metilo alkoholiu) | 250–500 | 48 val. (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros) |
Bendrasis azotas | P arba S | 100–250 | Kaip galima greičiau iki 24 val. |
P | 100–250 | 1 mėn. (šaldyti iki -20°C) | |
Bendrasis fosforas | S, BS arba P | 50–150 | 1 mėn. (vėsinti iki 1–5°C temperatūros) |
P | 150 | 6 mėn. (šaldyti iki -20°C) | |
Biocheminis deguonies suvartojimas (BDS) | P arba S | 100–1000 | 24 val. (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros) |
P | 1000 | 1 mėn. (šaldyti iki -20°C) | |
Cheminis deguonies sunaudojimas (ChDS) | P arba S | 25–50 | Kaip galima greičiau (iki 24 val.) |
P | 25–50 | 6 mėn. (šaldyti iki -20°C) | |
Chloridas | P arba S | 100 | 1 mėn. (vėsinti iki 2–8°Ctemperatūros, laikyti tamsoje) |
Chromas (VI) | P arba S (išplauti rūgštimi) | 1000 | 6 mėn. (šaldyti iki -20°C) |
Elektrinis laidis | P arba BS | 100 (indas turi būti pripildytas sklidinai) | 48 val. (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros) |
Fenolio indeksas | S | 250–500 | 4 val. |
Fosfatas | S, BS arba P | 50–150 | 1 mėn. (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros) |
P | 50–150 | 6 mėn. (šaldyti iki -20°C) | |
Ištirpęs deguonis (deguonies sotis) | P arba S | 500 (indas turi būti pripildytas sklidinai) | Kaip galima greičiau |
Kjeldalio azotas | P arba S | 50–200 | Kaip galima greičiau, mėginius laikyti tamsoje |
P | 200 | 6 mėn. (šaldyti iki -20°C) | |
Kvapas | S | 500 | 6 val. (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros) |
Laisvasis chloras | P arba S | 250–500 | 5 min. (mėginius laikyti tamsoje) |
Nitratai | P arba S | 100 | 24 val. (vėsinti iki 2–8°Ctemperatūros, laikyti tamsoje) |
P | 100 | 1 mėn. (šaldyti iki -20°C, laikyti tamsoje) | |
Nitritai | S | 50–200 | 48 val. (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros) |
Permanganato indeksas | P arba S | 50–100 | 48 val. (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros), mėginius laikyti tamsoje |
P | 100 | 1 mėn. (šaldyti iki -20°C) | |
pH | P arba S | 100 | 6 val. (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros) |
Silicis | P | 100 | 1 mėn.. (vėsinti iki 1–5°C temperatūros) |
Skendinčios (suspenduotos) medžiagos | P arba S | 500–1000 | 2 paros (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros) |
Spalva | P arba S | 100 | 5 paros (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros), mėginius laikyti tamsoje |
Sulfatai | P arba S | 100 | 1 mėn. (vėsinti iki 2–8°Ctemperatūros, laikyti tamsoje) |
Sulfidai (sieros vandenilis) | P | 500 (indas turėtų būti pripildytas sklidinai) | 1 sav. (vėsinti iki 1–5°Ctemperatūros). Fiksuoti mėginius tuojau pat ėmimo vietoje, pridedant 2 ml 10 % (masės) cinko acetato tirpalo |
Paaiškinimai:
P – plastikas, pvz.: polietilenas, politetrafluoretilenas (PTFE), polivinilchloridas (PVC), polietilentereftalatas (PET)
S – stiklas
BS – borosilikatinis stiklas