Naujienos

Kai kurie pacientai, kurie kreipiasi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) pabrėžia, kad buvo išvykę į tropinio klimato šalis. Per 2022 m. (iki spalio 11 d.) keturiems pacientams laboratorijos specialistai identifikavo Giardia lamblia sukėlėjus, vienam – maliarijos, vienam – kriptosporidijų sukėlėjus. Kelių asmenų mėginiuose buvo rastos neaiškios rūšies amebos. Pacientai lankėsi Indijoje, Turkijoje, Egipte, Sicilijos saloje ir kt.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) atliekame COVID-19 PGR tyrimus privatiems asmenims.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Profesinės rizikos vertinimo poskyris visoje Lietuvoje ištiria ir įvertina ne tik ergonominius rizikos veiksnius, bet ir atlieka darbo vietų visų rizikos veiksnių tyrimus ir jų profesinės rizikos vertinimą.

Dar vasaros pabaigoje Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) skelbė apie persikėlimą iš Antakalnio g. 10 į Studentų g. 45A. Rugsėjo 26 d. čia įvyko ir oficialios įkurtuvės, kuriose dalyvavo naujųjų patalpų nuomininkai, savininkai – „Turto banko“ atstovai bei svečiai iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Rugsėjo 25–ąją „Ėjime“ vykusiame jau trečiąjį kartą dalyvavo ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) komanda. Įstaigos vadovas Danas Bakša labai palaiko iniciatyvas, skatinančias sveikai ir turiningai leisti laisvalaikį, todėl ilgai nedvejojo prieš užsiregistruodamas į renginį.

Rugsėjo 22–24 dienomis Taline (Estija) vyko 16-tas Baltijos šalių laboratorinės medicinos kongresas BALM 2022, kuriame dalyvavo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Klinikinių tyrimų skyriaus laboratorinės medicinos gydytoja Vilnelė Lipnickienė. Tai tradicinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos laboratorinės medicinos draugijų renginys, kas du metus vykstantis kurioje nors iš šių šalių. 

Kasmet, rugsėjo 26-ąją, šiemet jau dvyliktąjį kartą, bus minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena (World Environmental Health Day). Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai. Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacija (IFEH). 2011 metų rugsėjo 26 d. Indonezijoje ši organizacija įvardino aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė), cheminiai ir biologiniai veiksniai.

Valstybinės įstaigos retai rikiuojasi geidžiamiausių darbdavių topuose. Bent jau Lietuvoje. Biurokratija, nelankstumas, atsilikimas nuo inovacijų – tai tik keletas stereotipų, neatsiejamų nuo valstybinio darbdavio įvaizdžio. Tačiau atsiranda įstaigų, kurios imasi griauti šiuos stereotipus.

Tarptautinė Grožio diena – gera proga grožio specialistams priminti, kad jų veikla ne tik dinamiška, kūrybiška, teikianti estetinį malonumą klietui, bet ir reikalaujanti nemažos atsakomybės. Jūs tampate atsakingas ne tik už rezultatą, bet tam tikra dalimi ir už kliento sveikatą. Kas tas grožis be sveikatos? Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) sveikatos mokymo specialistai atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie sveikatos mokymus grožio srities specialistams.

Namuose ilsimės, o neretai ir dirbame, tad praleidžiame tikrai nemažai laiko. Juose turėtume jaustis (ir dažniausiai jaučiamės) gerai. Tačiau kartais ir savi namai tampa ne visiškai saugūs ar komfortiški. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai pataria nenumoti ranka į besikaupiantį pelėsį, nepamiršti tyrimų po remonto bei žinoti kaip kovoti su per būsto sienas prasiveržiančiais stipriais garsais.

NVSPL specialistai rekomenduoja prevenciškai pasitikrinti dėl tuberkuliozės atliekant QuantiFERON–TB Gold tyrimą. Iš pateikto kraujo mėginio, pacientui yra tiksliai nustatomas išsiskyrusio gama interferono kiekis, padedantis aptikti ne tik aktyviąją, bet ir latentinę (slaptąja) tuberkuliozės mikobakterijų infekciją. Šio pasaulyje labai paplitusio tyrimo jautrumas ir specifiškumas yra itin aukštas, kas reiškia didelį diagnostikos metodo tikslumą. Tuberkuliozės testas QuantiFERON–TB Gold yra tikslesnis nei Mantu tyrimas ar rentgenoskopija / rentgenografija. Mantu testo jautrumas (mantu mėginys) yra 65,8 proc., specifiškumas 35,4 proc, QuantiFERON–TB Gold tyrimo jautrumas 89–94 proc., specifiškumas – 98 proc.

Sveikatos mokymai ir pažymėjimai pedagogams – dažniausiai užduodami klausimai

Rekomendacijos dėl beždžionių raupų ėminių paėmimo ir laikymo sąlygų

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktorius Danas Bakša pasidalino viena idėjų kaip didinti įstaigos patrauklumą darbo rinkoje. Keturių dienų darbo savaitė plačiai aptariama viešoje erdvėje, Lietuvoje dar nedaugelis išbandė šį darbo modelį, tačiau atsiliepimai – labai geri. Trumpesnė savaitė naudinga tiek darbuotojui, tiek įstaigai.

Nuo liepos 19 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktoriaus pavaduotojo pareigas pradėjo eiti Algirdas Griškevičius. Iki šiol A. Griškevičius dirbo Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjo pareigose.

Šių metų rugpjūčio 31 d. įsigalioja naujas standarto EN 13725:2022* leidimas, kuris pakeis šiuo metu galiojantį Lietuvos standartą LST EN 13725:2004+AC:2006. Vienas iš esminių pasikeitimų yra sugriežtinti reikalavimai kvapų matavimo įrangai. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) informuoja, jog jau šiandien gali atlikti oro mėginių kvapo koncentracijos matavimus ar kvapo sklaidos aplinkoje modeliavimą ūkinės komercinės veiklos objektams pagal naujo standarto reikalavimus.

Vandens paukščių organizme parazituoja siurbikės – šistosomos. Pasaulyje jų žinoma apie 130 rūšių, iš kurių apie 70 proc. yra paukščių. Kaip tarpinį šeimininką šistosomos taip pat naudoja kai kurias sraigių rūšis. Tačiau apie viską – nuo pradžių.

Nuo 2021 m. vasario mėnesio Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – NVSPL) buvo paskirta koordinuoti bei vystyti koronaviruso ligos sekoskaitos tyrimų sistemą. Tokio masto tyrimai Lietuvos istorijoje buvo atliekami pirmą kartą, apjungiant keturias skirtingas Lietuvos laboratorijas ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) referentinę laboratoriją. Tačiau šių metų gegužės 1 d. nutrūkus ekstremaliai situacijai dėl COVID-19, nustojo galioti Operacijų vadovo įsakymai, leidžiantys naudoti pacientų koronavirusinės ligos mėginius sekoskaitos tyrimams bei apmokėti už jų atlikimą ir sekoskaitos tyrimai sustojo.

Kasmet vasarą suaktyvėja kalbos apie erkes ir jų platinamas ligas – ypač erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai nuo erkinio encefalito kviečia pasiskiepyti, tačiau neprarasti budrumo saugantis erkių ir nepamiršti, jog Laimo liga – taip pat menkas malonumas. Jei erkės vis dėlto nepavyko išvengti, pirmiausia reikėtų atlikti laboratorinį erkės arba žmogaus kraujo tyrimą ir stebėti įkandimo vietą.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) informuoja, kad jau atliekami diagnostiniai tyrimai dėl Beždžionių raupų. Šią savaitę net buvo gautas pirmasis ėminys su įtariama šia virusine liga. Tačiau tyrimo rezultatas neigiamas, tad šiuo metu Lietuvoje Beždžionių raupų atvejų dar nėra nustatyta.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) nuolat atliekami plataus spektro maisto, vandens, paviršių plovinių nuo maisto gamybos objektų mikrobiologiniai tyrimai, kurie pagal teisės aktus ir tarptautinius standartus atitinka aukščiausius reikalavimus. Kviečiame maisto produktų gamintojus maisto mėginius bei mėginius nuo gamybos aplinkos išsitirti mūsų laboratorijoje.

Dėl besitęsiančios pandemijos, vadovybės pokyčių, didelės darbuotojų kaitos, milžiniškų darbo krūvių aprūpinant visą Lietuvą medicinos priemonėmis Covid-19 infekcinės ligos nustatymui, 2021 m. nebuvo lengvi mūsų įstaigai, tačiau net ir esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms, padalinių vedėjai džiaugėsi planų vykdymo užtikrinimu, valstybinių įsipareigojimų įvykdymu ir išmoningais vadybiniais sprendimais.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodu nustatomi 7 lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjai, o hibridizacijos metodu galima nustatyti net 11 sukėlėjų vienu metu. Molekulinis PGR metodas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją jos pradžioje, praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo.

Kompiuteris – būtina ir neatskiriama darbo priemonė bet kurioje darbo vietoje: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje kompiuteriais naudojosi visos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų. Medikai kompiuterio poveikį sveikatai pirmiausiai sieja su regėjimo sutrikimais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 40–85 proc. dirbančiųjų skundžiasi akių nuovargiu, sausumu, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus.

Virusiniai hepatitai (A, B, C, D ir E) – tai viena iš didžiausių šių laikų sveikatos grėsmių. Virusinis hepatitas gali pasireikšti įvairiai – nuo visiškai nepastebimo, besimptomio, iki gyvybei pavojingos žaibiškos formos ar lėtinės ligos. Sergant virusiniu hepatitu B, gali būti pažeisti kiti organai. Jei kepenų uždegimas sunkus, gali vystytis kepenų nepakankamumas. Ilgai sergant virusiniu hepatitu B ar C, didėja rizika susirgti kepenų vėžiu.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) didžiuojasi savo darbuotoja, Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotoja, Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūne Muralyte. Gegužės 16 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) Svajūnei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įteikė Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo apdovanojimą.

Gegužės 11 d. Prancūzijos sostinėje prasidėjo Cheminių medžiagų rizikos vertinimo partnerystės (PARC*) projekto atidarymo renginys, kuriame dalyvauja ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) atstovai – direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas Rosita Marija Balčienė ir Cheminių tyrimų skyriaus, Instrumentinių tyrimų poskyrio chemijos specialistas Mantas Norkus.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Sveikatos rizikos vertinimo skyriaus specialistai Marius Urbonas, Algirdas Keblas ir Aurelija Žalienė dalyvavo Lietuvos Esri naudotojų konferencijoje, kuri vyko 2022 m. gegužės 5–6 dienomis Vilniuje. Tai didžiausias Lietuvos GIS* bendruomenės renginys, organizuojamas kasmet.

2022 m. gegužės 5 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Klaipėdos skyriuje, Pasaulinės rankų higienos dienos proga organizuotas renginys pradinių klasių moksleiviams „Švarios rankos – sveiki mes“.

Lietuvos higienos norma HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-517 (toliau – HN 71:2009) nustato pagrindinius soliariumų paslaugų sveikatos saugos reikalavimus, tarp jų – reikalavimus kontroliniams laboratoriniams matavimams. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) 2021 m. soliariumuose atliko 952 tyrimus (apie 6 % visų fizikinių tyrimų). Per 2022 m. I ketvirtį – 108 UV spinduliuotės matavimus.

2021 metais tiriant smėlio mėginius, viename iš jų buvo aptiktas neeilinis radinys – Dipylidium caninum, kitaip dar vadinamo agurkiniu kaspinuočiu – kiaušinėlių kapsulės. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Parazitologinių tyrimų poskyryje tai pirmasis toks radinys smėlyje per visą poskyrio gyvavimo istoriją.

Darbe praleidžiame tikrai daug laiko, todėl labai svarbu, kokios yra darbo aplinkos sąlygos. Jas sudaro daug veiksnių, tačiau šį kartą kalbėsime apie chemines medžiagas. Geriausias būdas nustatyti ar darbo aplinkoje esama nepageidaujamų cheminių medžiagų – atlikti oro tyrimus. Tokių medžiagų aptikus, žinoma, reikia nedelsiant imtis prevencinių veiksmų joms pašalinti arba bent jau profesinei rizikai sumažinti.

Esant neaiškumams dėl galimo triukšmo poveikio sveikatai, patariame kreiptis į NVSPL specialistus.

Nemaža dalis gyventojų Lietuvoje, savo maistinėms reikmėms naudoja šulinių vandenį. Sužinoti koks vanduo bėga iš privačių gręžinių, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai, ir jei užtikrinama apsauga nuo taršos. Šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka. Specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du per metus išsitirti šulinių vandenį.

Naršydami mūsų puslapyje arba pastaraisiais metais sekdami su COVID-19 susijusias naujienas galėjote pastebėti neretai pasitaikantį žodį „terpės“. Be jų negalėtų įvykti ne tik koronaviruso PGR tyrimai, bet ir daugybė kitų. Plačiau su šiais produktais supažindina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Terpių gamybos, kokybės kontrolės ir validacijos skyriaus vedėja Jurgita Katkienė.

NVSPL specialistai gyventojams visada pataria atlikti cheminius vandens tyrimus vandenyje prieš filtrą ir po jo, nes, gavę tokius palyginamuosius tyrimų rezultatus, specialistai galės pasakyti kokios kokybės vanduo yra tiekiamas į jūsų gyvenamąją vietą ir ar būtina įsirengti filtrus vandens kokybei gerinti.

Kiekvienais metais, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyryje yra atliekami parazitologiniai baseinų vandens tyrimai. Kartais tyrimų metu aptinkami tokie radiniai kaip spalinių, askaridžių, toksokarų ar kaspinuočių kiaušinėliai.

Beveik visos erkių platinamos ligos atrastos palyginus neseniai, todėl apie jas mažai žinoma ir jų diagnostika yra sudėtinga. Žinoma, kad Lietuvoje esama maždaug dešimt erkių rūšių, kurių kiekviena perneša skirtingus ligų sukėlėjus, tokius kaip Laimo ligos, erkinio encefalito, babeziozės, anaplazmozės ir erlichiozės. Užsikrėtus bet kuria šių ligų labai svarbu laiku jas diagnozuoti ir paskirti gydymą. Laiku atliktas tyrimas gali laimėti net gyvybę.

Tyrimai yra ko gero efektyviausia prevencinė priemonė prieš ligas, kurių taip greitai neišduoda akivaizdūs simtomai. Vėžys yra viena tų ligų, kurių simptomai gali pasirodyti tada, kai situaciją taisyti jau be galo sunku arba, deja, kartais nebeįmanoma. Išsitirkite NVSPL.

Negydant ar netinkamai gydant LPI gali sukelti ilgalaikius ar neatstatomus sveikatos pakitimus, todėl labai svarbu, kad LPI būtų diagnozuojamos ir gydomos laiku. Išsitirti dėl LPI galite NVSPL.

Fiksuojant naujos koronaviruso atmainos Omikron atvejus, didesnis dėmesys kreipiamas ir į viruso genomo sekoskaitos tyrimus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL), organizuojančios bei kuruojančios sekoskaitos tyrimų procesą, atstovas praėjusią savaitę lankėsi vienoje didžiausių Prancūzijos sekoskaitos tyrimų laboratorijoje, kur dalinosi patirtimi ir aptarė bendradarbiavimo galimybes.

NVSPL, vykdanti Lietuvos nacionalinės tymų ir raudonukės laboratorijos funkcijas, iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sulaukė pranešimo, kad yra akredituota kaip PSO tymų/raudonukės laboratorija 2022 metams.

Gruodžio 1 d. minima Pasaulinė AIDS diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, susijusias su ŽIV/AIDS. Ši diena – tai galimybė skleisti supratimą apie ŽIV infekcijos prevencijos, gydymo ir diskriminacijos mažinimo svarbą visuomenei.

Visame pasaulyje askaridėmis yra užsikrėtę apie 1 milijardą žmonių. Šis parazitas labiausiai paplitęs tropinio ir subtropinio klimato kraštuose, kadangi jo kiaušinėlių  vystymuisi reikalingas šiltas ir drėgnas dirvožemis.

Legionellaceae šeimos bakterijos – judrios gramneigiamos polimorfiškos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių lazdelės.

Legionelių genčiai priklauso 48 legionelių rūšys, 39 legionelių serogrupės yra sukelenčios ligas žmogui.

Jos sukelia legioneliozę – ūminę infekcinę ligą, pasireiškiančią ūminiu plaučių uždegimo ar ūminės viršutinių kvėpavimo takų ligos klinikiniais sindromais.

Vien tik žodis „privalomieji“ gali versti nusipurtyti, nes kai tik mes ką nors privalome, tai jau savaime vargina. Nors Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vykdomų privalomųjų sveikatos mokymų turinyje nieko varginančio nėra.

Jau prasidėjusio kalendorinio 2021–2022 metų gripo sezono metu Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) dėl gripo viruso ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) iki šiol ištirta 1056 ėminių.

Spalio 31 d. minima Pasaulinė miestų diena. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) ta proga nori priminti kuriuose Lietuvos miestuose įsikūrę jos padaliniai ir kokias paslaugas juose galima užsakyti.

Spalio 12 dieną Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) vyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto (VSF) IV kurso studentų pažintinė praktika nuotoliniu būdu.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai sako, jog siekiant išsiaiškinti triukšmo lygį tikslinga ištirti ir įvertinti tiek gyvenamąją, tiek darbo aplinką. Pagal atliktų matavimų duomenis specialistai gali lengviau surasti triukšmo priežastis, patarti kaip jį sumažinti bei parinkti tinkamas apsaugančias priemones.