2022 m. Pasaulinės aplinkos ir sveikatos diena: „Aplinkos sveikatos sistemų stiprinimas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui“

Kasmet, rugsėjo 26-ąją, šiemet jau dvyliktąjį kartą, bus minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena (World Environmental Health Day). Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai. Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacija (IFEH). 2011 metų rugsėjo 26 d. Indonezijoje ši organizacija įvardino aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė), cheminiai ir biologiniai veiksniai.

Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai: gyvensena (50 proc.), genetinis pagrindas (20 proc.), aplinka (20 proc.) ir medicinos pagalba (10 proc.). Taigi, gyventojų sergamumui ir mirtingumui įtakos turi daugybė veiksnių, tarp jų ir aplinkos faktoriai. Žmogus savo veikla gali reikšmingai keisti aplinką, tačiau aplinkos ir klimato pokyčiai vis reikšmingiau gali daryti įtaką žmonių sveikatos ir gerovės kokybei.
 

2022 m. Pasaulinės aplinkos ir sveikatos dienos tema – „Aplinkos sveikatos sistemų stiprinimas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui“.

Darnaus vystymosi tikslus Jungtinės Tautos priėmė 2015 m. kaip visuotinį raginimą imtis veiksmų, kurie būtini siekiant panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų pasiekta geresnė ir tvaresnė ateitis visiems žmonėms ir pasauliui, kad visi žmonės džiaugtųsi taika ir gerove dabar bei ateityje.  Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai pripažįsta, kad darnus vystymasis turi subalansuoti socialinį, ekonominį ir aplinkos tvarumą, kartu sprendžiant klimato kaitos problemą ir stengiantis išsaugoti mūsų vandenynus ir miškus. Galima teigti, kad aplinkos sveikatinimui tenka vienas pagrindinių vaidmenų įgyvendinant aukščiau minėtus tvarius vystymosi tikslus.

Vienas iš darnaus vystymosi būdų mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai – esamų ir / ar planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūros, kurių metu išsiaiškinami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas, ir kt.), įvertinama technologijų įtaka klimato kaitos galimiems pokyčiams per oro taršos emisijas, išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos. Jeigu reikia, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriuje dirba patyrę specialistai, kurie savo darbe naudoja šiuolaikines kompiuterines prognozavimo technologijas (geografinę informacinę sistemą ArcGis, oro taršos ir kvapų vertinimo programą ADMS-Urban, triukšmo vertinimo programą IMMI). Minėti specialistai nuolat kelia kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje organizuojamuose mokymuose, seminaruose.
 

Daugiau informacijos, susijusios su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, gali suteikti Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas, tel. (85) 263 96 62. 
 

Informaciją apie oro taršos ir kvapų sklaidos modeliavimą gali suteikti Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Keblas, tel. (85) 263 96 62. 
 

Papildomą informaciją, susijusią su gyvenamųjų patalpų oro taršos tyrimais gali suteikti Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka tel. (85) 210 54 97.
 

Informacija parengta pagal PSO, Jungtinių tautų organizacijos (UNO), IFEH pranešimus.