4 dienų darbo savaitė – nauda ir darbuotojui, ir organizacijai

Valstybinės įstaigos retai rikiuojasi geidžiamiausių darbdavių topuose. Bent jau Lietuvoje. Biurokratija, nelankstumas, atsilikimas nuo inovacijų – tai tik keletas stereotipų, neatsiejamų nuo  valstybinio darbdavio įvaizdžio. Tačiau atsiranda įstaigų, kurios imasi griauti šiuos stereotipus.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša neneigia, kad valstybinės įstaigos susiduria su realiais sunkumais, siekdamos pritraukti ir išlaikyti talentus. „Negaliu kalbėti apie visus, bet bent jau NVSPL tikrai susiduriame su žmogiškųjų išteklių trūkumu. Žinoma, atlyginimas tam turi tikrai nemažos įtakos. Ties šiuo klausimu dirbame nuolat, tačiau vien to negana, turime rasti ir kitų būdų didinti įstaigos patrauklumą“ – sako D. Bakša.

Vienas tų būdų – didinti įstaigos darbo laiko ir vietos lankstumą. „Per pandemiją priverstinai pasitreniravome dirbti nuotoliniu būdu ir ši praktika pasiteisino. Dabar NVSPL darbuotojai, jei tik leidžia jų darbo specifika, mielai dirba hibridiniu būdu – dalį laiko laboratorijoje, dalį iš namų֧“, – patirtimi dalijasi NVSPL vadovas. Šis darbo organizavimo būdas tapo stipria paskata darbuotojams, jie gali efektyviau planuoti savo darbus, namuose atlikdami susikaupimo, atidumo reikalaujančias užduotis, tuo tarpu laikui biure palikdami didesnio kolegų įsitraukimo reikalaujančią veiklą. Taip pat darbas iš namų sutaupo kelionės į darbą ir iš jo resursus, daugiau laiko lieka miegui, sportui, šeimai.
„Čia tik pirmas žingsnis. Mano siekis – NVSPL išbandyti 4 dienų darbo savaitę. Lietuvoje ši praktika dar žengia pirmuosius žingsnius, tačiau tokių šalių kaip Danija, Ispanija, Islandija, Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai geri pavyzdžiai įkvepia siekti to ir pas mus“, – sako Danas Bakša.

4 darbo dienų savaitės esmė – tas pats arba didesnis darbo produktyvumas per trumpesnį laiką. Taip  darbuotojas turi daugiau laisvo laiko ir yra labiau patenkintas savo darbo vieta. Tačiau tai nėra papildoma laisva diena per savaitę. Bent jau NVSPL atveju įstaiga išlaikytų įprastą darbo laiką taip nesutrikdant klientų ir bendradarbiaujančių įstaigų, tačiau darbuotojai dirbtų kintančiu grafiku ir kiekvienas turėtų papildomą laisvą dieną kas savaitę. 4 dienų darbo savaitė dar vadinama „100-80-100 modeliu“ – 100 proc. atlyginimo ir 80 proc. darbo laiko mainais į 100 proc. produktyvumo.
Nevyriausybinės organizacijos „4 Day Week Global“ duomenimis, 63 % išbandžiusių šį modelį įmonių pavyko lengviau pritraukti talentus, o 78 % darbuotojų jautėsi laimingesni ir patiriantys mažiau streso. Galimybė dirbti pagal tokį modelį saugo darbuotojus nuo perdegimo, streso, padeda subalansuoti darbo ir asmeninio gyvenimo santykį. Per papildomą laisvą dieną žmogus gali susitvarkyti asmeninius reikalus, daugiau laiko praleisti su šeima, skirti jį mėgstamai veiklai arba tiesiog visiškam poilsiui, persikrovimui, taip pat planuoti ilgesnes savaitgalio išvykas.

„Tai didelis privalumas įstaigai siekiant pritraukti naujus darbuotojus ir išlaikyti esamus. Ypač tokiais atvejais kaip NVSPL, kai sudėtinga pasiūlyti darbuotojui pakankamai konkurencingą atlyginimą čia ir dabar“, – tikina D. Bakša.

Išbandžiusių 4 dienų darbo savaitę organizacijų patirtis parodė naudą ne tik darbuotojams, bet ir pačioms organizacijoms. Pastebėta, jog darbe kuriama energingesnė, motyvuotesnė, produktyvesnė darbo bendruomenė, orientuota į įstaigos gerovę, našumą ir tikslų siekimą. Įmonės tvirtina, jog darbo našumas nenukrito, o kai kur net ir išaugo.

„Su NVSPL padalinių vedėjais jau aptarėme kiek realu tai pritaikyti mūsų įstaigoje. Taip pat kalbėjomės su skirtingų sričių darbuotojais siekiant įvertinti, ar toks veiklos modelis juos motyvuotų. Bendrai galiu pasakyti, kad darbuotojai idėją palaiko, jiems tai būtų stipri motyvacija, jie nori ir yra pasiryžę bandyti. Pabrėžiu, jog tai nebūtų priverstinis, neginčijamas modelis. Kiekvienas esame skirtingas, tad jei pasirodytų, jog daliai darbuotojų geriau sekasi ir labiau priimtina dirbti įprastu tempu visą darbo savaitę – nematau tame jokių problemų“ – sako Danas Bakša. 

Vadovo nuomone, svarbiausia – efektyvus veiklos planavimas ir kūrimas tokios darbo aplinkos, kurioje žmogus jaučiasi galintis geriausiai atlikti savo darbą. Tai tikrai nėra paprastas ir per mėnesį įgyvendinamas procesas. Tačiau D. Bakša tiki, kad įstaiga pasiruošusi šiam eksperimentui. Jau yra kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu išbandyti tokį darbo organizavimą. „Kol laukiame sprendimo, toliau domimės gerosiomis praktikomis. Buvau susitikęs su Vilniaus šilumos tinklų atstovais, aptarėme kaip jiems sekėsi įgyvendinti 4 dienų savaitę savo įstaigoje. Šis susitikimas dar labiau padrąsino siekti tokio pokyčio ir NVSPL, nes pas juos ši praktika pasiteisinu 120 %. Jie taiko 4 dienų darbo savaitę beveik visuose skyriuose jau dvejus metus. Per tą laiką organizacijos veiklos efektyvumas ne tik nesumažėjo, bet pakilo 23 %; tapo lengviau išlaikyti esamus ir pritraukti naujų darbuotojų, o esamas kolektyvas tvirtina, kad jaučia sumažėjusį streso lygį“, – įspūdžiais dalijasi laboratorijos vadovas.

Istorija primena, kad ir dėl 5 dienų darbo savaitės savu laiku virė aršios diskusijos, tačiau galiausiai buvo pripažinta visapusė jos nauda. Natūralu, kad naujovės pasitinkamos šiek tiek skeptiškai, to bijoti nereikėtų. Svarbiausia yra nusistatyti aiškius veiklos vertinimo kriterijus, tinkamai organizuoti ir koordinuoti perėjimo procesą bei po bandomojo laikotarpio įsivertinti rezultatus.