Jei atsidurtumėte situacijoje, kai šalia esančiam vaikui ar suaugusiam žmogui sutriko sveikata, tiesiog pasidarė bloga arba jis prarado sąmonę, ar pavojingai užspringo, skubėtumėte padėti, ar lauktumėte, kol padės kažkas kitas?
Nors suvokiame, kad žmogus gali mirti, dažniausiai delsiame padėti dėl baimės, dėl nežinojimo ką daryti, dėl aplinkinių dėmesio ar komentarų. Žmonės bijo padaryti kažką ne taip, bijo pakenkti ir sulaukti nemalonių komentarų iš aplinkinių.
Nežymiai sutrikus šalia esančio žmogaus sveikatai laiko gal ir turime, bet jei žmogui išnyko gyvybės požymiai, padėti turime vos 4-6 minutes. Praleidus šį laiką dvejonėms, gyvybę, greičiausiai, prarasite. Sustojus širdžiai, ūmiai ir gausiai kraujuojant, užspringus, kiekviena minutė gyvybiškai svarbi.
Pirmoji pagalba – tai keli paprasti veiksmai, kuriuos atlikus laiku, gyvybę galima išsaugoti. Laiku reiškia – iki atvykstant medikams, jų nespėjus atlikti, atvykę medikai, tik patvirtina žmogaus mirties faktą.
Tad ką reiktų žinoti ir nuo ko pradėti? Pirmiausia, turite įvertinti situaciją, ar padėti yra saugu Jums pačiam. Jeigu jūsų gyvybei pavojus negresia, laukiant medikų, laiką skirkite paparstiems pirmosios pagalbos veiksmams – vertinkite gyvybės požymius (sąmonę, kvėpavimą), atlikite pradinio gaivinimo veiksmus, stabdykite kraujavimą arba atlikite atspringimą skatinančius veiksmus.
Kad be baimės atliktumėte pirmosios pagalbos veiksmus, kviečiame dalyvauti praktiniuose pirmosios pagalbos teikimo užsiėmimuose, kuriuose išmoksite vertinti gyvybės požymius, pabandysite patys atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, išbandysite Heimlicho manevrą, sužinosite kada ir pabandysite kaip naudotis turniketu ar spaudžiamuoju tvarsčiu, kitomis pirmosios pagalbos rinkinio priemonėmis, įstaigose ar įmonėse esančiai automatiniais defibriliatoriais.
Dėl pirmosios pagalbos mokymų galite kreiptis tel. +370 610 31 094.
Parengė NVSPL Sveikatos mokymo skyriaus vedėja Rūta Paškevičienė