Ar tikrai sveika mėgautis gėrimu per popierinį šiaudelį?

Po to, kai pelnytai buvo atkreiptas dėmesys į vienkartinius plastikinius gaminius, kai kalbama apie jų rimtą poveikį aplinkai, vienkartinės popierinės ir kartoninės pakuotės užėmė vietą kaip „tvaresnė alternatyva“. Tačiau ar perėjimas nuo vienos vienkartinės medžiagos prie kitos (pvz. nuo plastiko prie popieriaus) tikrai yra sprendimas norint įveikti nuolat augančią pakuočių atliekų krizę?

2024 m. vasario mėn. konsultacinė įmonė „M & Mme Recyclage“ paskelbė dokumentaciją apie dabartinę popierinių ir kartoninių pakuočių „funkcionalizavimo“ būklę. Maisto pakuotės turi būti atsparios vandeniui, riebalams ir dujoms, išlaikant jų šviežumą. Tokios savybės beveik išimtinai gaunamos padengus įvairiomis plastikinėmis dangomis, karšto laminavimu būdu arba dispersijomis ir emulsijomis. Plastikinės dangos taip pat suteikia popieriui ir kartonui hermetiškumą. Taigi, maisto pakuočių atveju „funkcionalizavimas“ paprastai reiškia, kad ant pakuotės uždedama barjerinė danga ir dažnai tai daroma naudojant plastiką. „M & Mme Recyclage“ paaiškina – atsižvelgiant į dabartinę popieriaus pramonės praktiką, pernelyg supaprastinti komerciniai teiginiai ant pakuočių, pvz. „100 proc. natūralus“, „be plastiko“ arba „kompostuojamas“, gali būti klaidinantys. „Paslėptas“ plastikas reiškia, kad popierius negali arba neturėtų būti kompostuojamas, nors daugelis vartotojų gali to nežinoti.

Barjerines savybes taip pat galima gauti skiepijant organines ir neorganines chemines medžiagas į celiuliozės pluoštus. Tarp naudojamų medžiagų populiarios PFAS (Per- ir polifluoralkilo medžiagos), dėl kurių popierius pasidaro atsparus riebalų poveikiui. Perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS), kurioms priskiriama daugiau kaip 4700 cheminių junginių, yra plačiai naudojamų medžiagų grupė, kurios, laikui bėgant, kaupiasi žmonių organizmuose ir aplinkoje. Jos vadinamos „amžinomis cheminėmis medžiagomis“, nes labai gerai išsilaiko mūsų aplinkoje ir organizme. Šios medžiagos gali lemti tokias sveikatos problemas, kaip kepenų pažeidimas, skydliaukės ligos, nutukimas, vaisingumo problemos ir vėžys.

Egzistuoja ir alternatyvūs cheminiai barjerai, tačiau jie dar nėra pramoniniai arba laukiama patvirtinimo, kad jie galėtų būti naudojami gaminiams, skirtiems liestis su maistu.

Ispanijos mokslininkai atliko šiaudelių gėrimams tyrimus. Iš popieriaus ir kartono pagaminti šiaudeliai naudingi tik tada, kai įdėta medžiagų, kurios neleidžia popieriui suminkštėti. Tyrime analizuojami nelakūs junginiai, migruojantys į gėrimus iš skirtingų popierinių šiaudelių padengtų spausdinimo dažais ir nepadengtų dažais. Identifikuota 19 cheminių medžiagų, kurių koncentracija yra iki 3,6 mg/kg gėrimo. Cheminiai junginiai yra įtariami kancerogenai ir endokrininę sistemą ardančios medžiagos.

Daugelis migruojančių junginių buvo priedai, paprastai randami plastikiniuose gaminiuose. Mokslininkai toliau domėjosi, ar migruojantys lygiai gali būti laikomi saugiais. Šiuo metu Europoje nėra suderintų reglamentų, taikomų popieriui ir kartonui, kaip su maistu besiliečiančioms medžiagoms, tačiau Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir kitur galioja tam tikri nacionaliniai teisės aktai. Kadangi Europoje nėra suderinto reglamentavimo, Elena Canellas iš Saragosos universiteto (Ispanija) ir bendraautoriai palygino savo išvadas su specialiomis migracijos ribinėmis vertėmis (SML), nustatytomis plastikinėms medžiagoms, skirtoms liestis su maistu (Reglamentas (ES) Nr. 10/2011), ir nustatė, kad pirminio aromatinio amino ir įtariamo kancerogeno 4,4'-metilendianilino (CAS 101-77) išsiskyrimas viršijo reglamentuojamą SML. Be to, tarp migruojančių junginių buvo dvi pripažintos endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos (EDC), bis(2-etilbutil) ftalatas (CAS 7299-89-0) ir dioktilftalatas (CAS 117-84-0).

Autoriai padarė išvadą, kad tai „rodo, kad popieriniai šiaudeliai gali būti ne pati saugiausia plastikinių šiaudelių alternatyva maisto saugos požiūriu“. Popieriniai šiaudeliai, be saugumo iššūkio, taip pat laikomi perdirbimo iššūkiu remiantis tyrimu, kurio metu 36 iš 38 išbandytų produktų buvo aptiktos per- ir polifluoralkilo medžiagos (PFAS).

Dar 2021 m. Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas (BfR) paskelbė trumpą ataskaitą apie plastikinių šiaudelių alternatyvas. Rekomenduoja naudoti silikoną, nerūdijantį plieną arba stiklą. Nepriklausomai nuo medžiagos, gėrimo šiaudelius, naudotus daugiau nei vieną kartą, kiekvieną kartą prieš naudojimą reikia kruopščiai išvalyti. Jei negalima garantuoti kruopštaus gėrimo šiaudelių valymo, BfR rekomenduoja nenaudoti tokių daugkartinio naudojimo šiaudelių higienos sumetimais.

Rizikos vertinimų dėl iš šiaudų pagamintų šiaudelių naudojimo šiuo metu nėra pakankamai. BfR rekomenduoja nenaudoti šiaudų šiam tikslui, nes gali kilti pavojus sveikatai dėl bakterijų, mikotoksinų ar kitų nepageidaujamų medžiagų.

Parengė NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus Ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėja Dalia Uksienė