Arbatos nauda sveikatai

Arbata yra populiarus tradicinis gėrimas, kuriame gausu įvairių sveikatai naudingų savybių. Tarp visų arbatos produktų, fermentuota arbata sudaro didžiąją dalį visos arbatos suvartojimo pasaulyje. Mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį arbatos fermentacijoje. Ji apima daugybę reakcijų, kurios keičia chemines sudedamąsias dalis ir taip paveikia arbatos skonį bei biologinį aktyvumą.

Pagal mikrobiotos tipą mikrobų fermentuota arbata gali būti skirstoma į keturias rūšis:

• bakterijų fermentuota arbata;

• pelėsių fermentuota arbata;

• mielių fermentuota arbata;

• valgomųjų bei vaistinių grybų fermentuota arbata.

Po fermentacijos, sumažinus kofeino kiekį, arbatos skonis tampa sodresnis. Be to, po fermentacijos padidėja aromatinių medžiagų įvairovė, suteikianti arbatai naujo aromato. Taip pat keičiasi arbatos pigmentų rūšys ir kiekis, kurie suteikia arbatai spalvą.

Bakterijų fermentacija arbatoje

Pastaraisiais metais itin populiarūs tapo moksliniai tyrimai, susiję su bakterijų panaudojimu arbatai fermentuoti ir fermentuota arbata kombucha. Kombuchos fermentacijos proceso metu pasikeitus cukraus ir rūgščių kiekiui arbata įgauna naują skonį, aromatinių medžiagų gamyba padidina arbatos aromatą, o pasikeitus fenolinėms medžiagoms pasikeičia arbatos antioksidacinės savybės. Pieno rūgšties bakterijų fermentacija gali būti veiksmingas būdas pagerinti fenolių biologinį prieinamumą ir apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

Pelėsio fermentacija arbatoje

Arbatoje esantys polifenoliai neturi slopinamojo poveikio pelėsiui, o kai kurie pelėsio gaminami metabolitai arbatoje sukelia daugybę reakcijų, įskaitant skaidymą, oksidaciją, metilinimą ir kt., kurios gali pagerinti arbatos kokybę. Kai juodosios ir žaliosios arbatos fermentacijai buvo naudojami pelėsiai, jų fermentacija padidino kofeino kiekį, o tai susiję su metilinimo procesu ir kofeino medžiagos padidėjimu.

Mielių fermentacija arbatoje

Mielių naudojimas arbatai fermentuoti gali ne tik pagerinti arbatos fermentacijos aktyvumą, bet ir sudėtingas biochemines reakcijas. Tyrimai parodė, kad fermentuojant juodąją arbatą, sumažėja kofeino ir taninų bei pagerėja arbatos maistinė ir gydomoji vertė.

Valgomųjų ir vaistinių grybų fermentacija arbatoje

Fermentuojant valgomuosius ir vaistinius grybus, mikroorganizmų fermentacijos metu vyksta biocheminės reakcijos, kurios suteikia arbatai naują aromatą ir skonį.

Arbatos poveikis sveikatai

Arbata turi biologinį poveikį, pavyzdžiui, antibakterinį. Tyrimai rodo, kad fermentuota arbata slopina E. coli ir S. aureus mikrooganizmus, o tai ir parodo fermentuotos arbatos antibakterines savybes. Taip pat arbata pasižymi antioksidaciniu, hipoglikeminiu, priešvėžiniu poveikiu, turi įtakos svorio reguliavimui. Visa arbata turi kofeino, tačiau juodosios tonizuojamasis poveikis yra didžiausias. Įdomu, kad arbatoje esantis kofeinas veikia kitaip nei esantis kavoje. Kavos poveikis – smūginis ir trumpalaikis, arbatos – lengvesnis ir ilgalaikis.

Siekiant maksimalaus arbatos naudingumo, svarbu, kad jos gėrimas taptų kasdieniu įpročiu. Azijos kultūrose, kur vėžio ir širdies ligų rodikliai yra žemiausi pasaulyje, žmonės arbatą vartoja labai dideliais kiekiais. Net jeigu esate užkietėjęs kavos mėgėjas rytais, galite pabandyti antrą kavos puodelį pakeisti arbata.

Parengė Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio medicinos mikrobiologė Raminta Saulėnaitė.