Askaridozė: tendencijos ir prevencija

Dirvožemiu plintančiais kirminais (toliau helmintais) yra užsikrėtę daugiau nei 1,45 milijardo žmonių visame pasaulyje, iš kurių maždaug 819 milijonų asmenų yra užsikrėtę žmoginėmis askaridėmis (Ascaris lumbricoides).

A. lumbricoides vystosi tik žmogaus, retai – kiaulių organizme. Jų randama ir kačių, naminių šunų, gorilų, jūrų kiaulyčių, ėriukų, makakų, beždžionių, triušių, žiurkių, voverių organizmuose, tačiau gyvendamos šių gyvūnų organizmuose jos nepasiekia lytinės brandos, neišskiria kiaušinėlių, todėl negali būti infekcijos šaltinis.

A. lumbricoides sukelia dvi pagrindines patologijos formas: 1) imuninės sistemos sukeltą reakciją į migruojančias lervas ir 2) maistinių medžiagų išeikvojimą ir obstrukciją dėl fizinio suaugusių kirmėlių buvimo virškinimo trakte. Infekcija dažnai būna besimptomė ir gali pasireikšti kartu su kitomis ligomis (1 pav).

1 pav. Ascaris lumbricoides gyvybinis ciklas ir galimi diagnostiniai tyrimai. Iš nuryto A. lumbricoides kiaušinėlio (apvaisinto) išsirita lerva, kuri migruoja į kraujagyslių sistemą bei per dešinę širdies pusę nunešama į plaučių kraujotaką. Negalėdamas kirsti kapiliarų tinklo parazitas prasiskverbia pro alveolių sieneles, migruoja į gerklas ir yra praryjamas, taip plonojoje žarnoje atsiranda suaugęs, subrendęs helmintas.

Parazito patelė kasdien išskiria dešimtis tūkstančių kiaušinėlių, kurie su išmatomis patenka į aplinką ir, jei žarnyne yra patinėlis, tokie kiaušinėliai gali užkrėsti kitus žmones. Laikas nuo kiaušinėlių nurijimo iki lervų migracijos pradžios trunka 10-14 dienų, o patelė kiaušinėlius pradeda išskirti nuo 2 ar 3 mėnesio. Suaugę kirminai žmogaus organizme gali gyventi 1-2 metus.

Kaip ir daugelio parazitinių infekcijų atvejų, individuali askaridozės diagnozė dažnai priklauso nuo kruopščių klinikinių ir laboratorinių tyrimų bei paciento kelionių istorijos, nes vienose šalyse yra didesnė tikimybė užsikrėsti šiais parazitais nei kitose.

Sergamumo askaridoze rodiklis Lietuvoje per paskutinius dešimt metų buvo panašus. Periodu 2020–2022 m. sergamumas buvo sumažėjęs, COVID-19 pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu, iki 4,3–5,4 atv. 100 tūkst. gyventojų. 2023 m. buvo užregistruoti 256 askaridozės atvejai. Tais metais sergamumo askaridoze rodiklis buvo 8,9 atv. 100 tūkst. gyv., tai didžiausias rodiklis per 2014–2023 m. periodą, mažiausias – 2021 m. (4,3 atv. 100 tūkst. gyv.) (2 pav.).

2 pav. Sergamumo askaridoze rodiklio kitimas 2014–2023 m.*

2023 m. askaridoze dažniausiai sirgo 4–6 m. ir 7–9 m. amžiaus vaikai (sergamumo rodiklis buvo 57,6 ir 66,6 atv. 100 tūkst. gyv.) (3 pav.).

3 pav. Sergamumo askaridoze rodiklis pagal amžiaus grupes 2023 m. (n=256)*

Norint išvengti užsikrėtimo askaridoze reikia ne tik atlikti tyrimus ir gydyti jau užsikrėtusius žmones, bet ir gerinti ūkininkavimo praktiką (pvz., netręšti žmonių išmatomis daržų ar sodų), gerinti asmens higieną (su muilu ir šiltu vandeniu plauti rankas po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą) bei vartoti tik švarų vandenį (negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, esant būtinybei naudoti šį vandenį, jį virinti).

 

* statistiniai duomenys iš tinklalapio https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/5/1wmxe7g-_pY.pdf

 

Parengė Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio Parazitologijos specialistė Akvilė Jucevičiūtė.

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Laboratorija savo veikloje asmens duomenis tvarko BDAR apimtimi.
Privatumo politika.