Pirmas Beždžionių raupų atvejis Lietuvoje

Atnaujinta 2022-08-03

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) patvirtintas pirmasis Lietuvoje beždžionių raupų atvejis asmeniui, priklausančiam 40–49 m. amžiaus grupei.

_____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Atnaujinta 2022-06-10

NVSPL informuoja, kad jau atliekami diagnostiniai tyrimai dėl Beždžionių raupų. Šią savaitę net buvo gautas pirmasis ėminys su įtariama šia virusine liga. Tačiau tyrimo rezultatas neigiamas, tad šiuo metu Lietuvoje Beždžionių raupų atvejų dar nėra nustatyta. 

_____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Pastarosiomis dienomis pasirodo vis daugiau informacijos apie Beždžionių raupų atvejus Europoje. Kol epidemiologai stengiasi suteikti kuo daugiau informacijos apie šį virusą visuomenei, NVSPL savo ruožtu informuoja apie viruso tyrimų galimybes Lietuvoje.

Šiuo metu NVSPL beždžionių raupų tyrimų neatlieka, nes nėra įsigijusi specialių reagentų, kuriems iki šiol nebuvo poreikio. „Gavę ėminių tokiems tyrimams, siųstume juos į Europos referentines laboratorijas. Tačiau jau pradėjome parinkimą ir diegimą naujos metodikos, kuri leis diagnozuoti beždžionių raupų virusą. Tikimės, kad greitu metu galėsime patys atlikti šiuos tyrimus“, – sako Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė.

Beždžionių raupai – tai zoonozė, kurią sukelia beždžionių raupų virusas, priklausantis Poxviridae šeimos Orthopoxvirus genčiai. Jungtinės Karalystės sveikatos saugos agentūra pateikia informaciją, kad beždžionių raupų viruso sukeliama liga įprastai nėra mirtina, pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, vėliau – į vėjaraupius panašiais bėrimais. Virusas tarp žmonių gali būti perduotas per pažeistą odą, bendrai naudojamus daiktus (pvz. rankšluosčius) bei oro lašeliniu būdu. Daugiau informacijos apie viruso plitimą galėtų suteikti epidemiologai.

Siekiant išvengti šios zoonozės reikėtų vengti sąlyčio su graužikais ir primatais, o taip pat su asmenimis, kuriems patvirtinta ši liga. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) gyventojus informuoja, jog reikia būti budriems, o pastebėjus simptomus – kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

Įtarus beždžionių raupų viruso atvejus NVSPL specialistai gydymo įstaigas ragina nedelsiant kreiptis dėl ištyrimo ir pristatyti mėginius į NVSPL. Beždžionių raupų diagnostikai tinkamiausi ėminiai yra iš odos pažeidimų – skystis iš pūslelių, pustulių ir šašai (jei pažeidimų yra ne vienas, ėminius paimti iš dviejų skirtingų bėrimo elementų). Karščiuojančiam pacientui papildomai galima paimti ir kaujo serumą. 

Ėminiai iš odos pažeidimų turi būti laikomi sausame, steriliame mėgintuvėlyje (be virusologinės transportavimo terpės) ir transportuojami -20 ˚C temperatūroje (jei ėminiai pristatomi į NVSPL per 2 val. nuo ėminio paėmimo, gali būti transportuojami nuo +2 iki +8 ˚C). Kraujo serumas turi būti transportuojamas nuo  +2 iki +8 ˚C temperatūroje.

Ėminiai į NVSPL turi būti pristatyti su užpildyta siuntimo forma, kurią galima rasti NVSPL tinklapyje: https://nvspl.lt/kainos/siuntimu-formos-ir-prasymai-atlikti-tyrimus.

Daugiau informacijos apie virusą sužinoti galite ECDC puslapyje: https://www.ecdc.europa.eu/en/news-events/epidemiological-update-monkeypox-outbreak