Darbe tykantys pavojai – cheminės medžiagos

Europos Sąjungos rinkoje kasmet registruojama beveik 100 tūkstančių skirtingų cheminių medžiagų, pagaminama apie 400 milijonų tonų chemijos produktų. Lietuvoje apdirbamojoje gamyboje ir žemės ūkyje naudojama daugiau nei 600 tūkst. cheminių medžiagų. Cheminių veiksnių žmogaus sveikatai padaryta žala gali būti pastebima greitai arba po ilgesnio laiko tarpo. Atlikti tyrimai rodo, kad didelė dalis Europos darbuotojų susiduria su pavojingomis cheminėmis medžiagomis darbo aplinkoje, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jų toksines savybes, dėl kurių preparatai gali sukelti ūmias ar ilgalaikes pasekmes darbuotojų sveikatai. Nagrinėjant pavojingų cheminių medžiagų toksinį poveikį darbo aplinkoje, dėmesys turi būti atkreipiamas į tai, kad skirtingam jų poveikiui sveikatai įtaką daro ekspozicijos intensyvumas (dozė arba ekspozicijos koncentracija), dažnis ir veikimo trukmė (kaip dažnai asmuo veikiamas ir kiek laiko), aerodinaminis dalelių skersmuo ar dydis, absorbcijos kelias bei kitų cheminių medžiagų buvimas aplinkoje.

Vertinant cheminių veiksnių keliamą profesinę riziką, pirmiausia būtina identifikuoti esamus/galimus cheminius veiksnius darbo vietose. Cheminiai veiksniai, esantys darbo vietose, gali kelti riziką darbuotojų saugai ir sveikatai dėl šių priežasčių:

• savo kenksmingų savybių (fizikinių-cheminių arba toksikologinių, pavyzdžiui, sprogstamosios arba jautrinančios savybės);

• jų temperatūros arba slėgio, esančio darbo vietose (pavyzdžiui, 150 ºC vandens garai);

• jų savybių išstumti atmosferos deguonį iš darbo vietos (pavyzdžiui, suslėgtos inertinės dujos);

• būvio, kuriame jie yra darbo vietoje (pavyzdžiui, inertinis kietas kūnas įkvepiamų dulkių formoje).

Vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių pavojingų medžiagų keliamą riziką darbo aplinkoje – profesinių ligų atsiradimas. Registro duomenimis, 2021 m. Lietuvoje oficialiai nustatyti 273 nauji profesinės ligos atvejai. Cheminių medžiagų sukeltos ligos ir tokios ligos, kurias sukelia įkvepiamos medžiagos sudarė 0,4 proc. atvejų. 2021 m. atvejų dėl ligų, kurias sukelia įkvepiamos medžiagos ir veiksniai, dalis sumažėjo 1,1 proc., palyginus su 2020 m. Sektoriai, kuriuose aptinkama daug pavojingų medžiagų yra žemės ūkis (62 proc.), gamyba (52 proc.) ir statyba (51 proc.).

Veikla, susijusi su cheminiais veiksniais – bet koks darbas, kurio metu bent viename procese, įskaitant gamybą, tvarkymą, laikymą, gabenimą, šalinimą ir valymą, yra naudojami ar numatyti naudoti cheminiai veiksniai arba kurio metu susidaro cheminiai veiksniai. Ar dulkės yra cheminis veiksnys? Tikrai taip. Tad kodėl vis dar gausu pavyzdžių, kai darbininkai, atliekantys kelio remonto darbus, yra aprūpinti ryškia, gera apranga ir avalyne, tačiau pjauna plyteles be apsauginių akinių, be kvėpavimo apsaugos priemonių? Darbe gali būti nenaudojamos jokios cheminės medžiagos, bet cheminiai pavojingi veiksniai susidaro technologinio proceso metu. Paprasčiausias pavyzdys – medienos šlifavimas, šio proceso metu cheminių medžiagų nenaudojama, bet susidaro medienos dulkės, o tai jau yra cheminis veiksnys.

Parengė Kauno skyriaus Cheminių tyrimų poskyrio chemijos specialistė Evelina Čepanonytė