Hospitalinės infekcijos ir jų valdymas

Hospitalinė infekcija (HI) yra apibrėžiama kaip bet kokios kilmės infekcija  (bakterinės, virusinės ar grybelinės), kuri pasireiškia per 48 valandas nuo paciento paguldymo į sveikatos priežiūros įstaigą arba per 72 val. po atliktos medicininės procedūros ar operacijos.

Vengrų gydytojas Ignaz Philipp Semmelweis, laikomas pirmuoju gydytoju, supratusiu, kad sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjai gali perduoti ligas. 1847 metais savo darbo metu Vienos ligoninės Akušerijos skyriuje, pastebėjo, kad jame gimdančių moterų mirtingumo skaičius siekė 30 proc. ir didesnis mirtingumas buvo tarp tų moterų, kurios buvo gydomos gydytojų ir medicinos studentų ir mažesnis tarp tų, kurios buvo prižiūrimos pribuvėjų (angl. midwives). Stebėdamas skirtumus tarp šių dviejų grupių, jis padarė išvadą, kad nežinoma infekcija yra perduodama per nešvarias rankas ir nešvarius medicininius įrankius. Dėl to įvedė privalomą rankų plovimą chlorinuotu vandeniu visame Akušerijos skyriuje, dėl ko mirtingumas sumažėjo iki 1,5 proc. Tačiau dauguma medicinos įstaigų Semmelweiso teoriją atmetė. Jo teorija buvo priimta kai 1890 metais buvo paskelbtas Kocho postulatas, kuris nurodė ryšį tarp sukėlėjo ir ligos.

Hospitalinės kilmės infekcijos plačiąja prasme skirstomos į:

  • operacinių žaizdų infekcijas (OŽI);

  • kraujo infekcijas;

  • šlapimo takų infekcijas (ŠTI);

  • pneumoniją.

Sukėlėjai:

  1. Bakterijos – labiausiai paplitę patogenai.

    1.1. Dažniausios gramteigiamos bakterijos sukeliančios HI: Plazmos nekoaguliuojantys stafilokokai, Staphylococcus aureus, Streptococcus spp., Enterococcus spp. (dažniausiai E. faecalis ir E. faecium),Clostridium difficile.

    1.2. Dažniausios gramneigiamos bakterijos sukeliančios HI: Enterobacterales (Klebsiella pneumoniae, Klebsiella oxytoca, Escherichia coli, Proteus mirabilis ir Enterobacter spp.) Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter baumanii, Burkholderia cepacia.

    1.3. Dideliu atsparumu pasižyminčios bakterijos yra susiejusius su didesniu mirtingumu nuo HI:  Meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA), Vankomicimnui vidutiniškai jautrus/atsparus Staphylococcus aureus, Enterobacterales atsparios cefalasporinams ir gaminančios beta-laktamazes (ESBL), Vankomicinui atsparus Enterococcus spp (VRE), Karbapenemams atsparūs Enterobacterales, Acinetobacter spp. ir Pseudomonas aeruginosa.

  2. Grybeliai dažniausiai asocijuojami su oportunistinėmis infekcijomis pacientuose su nusilpusiais imunitetais ir pacientams su ilgalaikiais kateteriais.

    2.1. Dažniausi sukėlėjai Candida spp, tokie kaip C. Albicans, C. Parapsilosis, C. Glabrata.

    2.2. Šiuo metu didelį susirūpinimą visame pasaulyje kelia Candida auris su dideliu atsparumu priešgrybiniams vaistams;

    2.3. Pelėsiniai grybai, tokie kaip Aspergillus fumigatus,  plinta oru dėl vykstančių statybų arba jau užsikrėtusių pacientų.

  3. Virusai. Infekcijos dėl virusinių patogenų pasitaiko rečiausiai pagal įvairias studijas 1-5 proc.

    3.1. Su nesaugiu adatų naudojimu siejamas užsikrėtimas hepatitu B/C ir ŽIV.

    3.2. Kiti virusai plintantys ligoninėse: Rinovirusai, citomegalovirusas, herpes simplex, rotovirusas, gripo virusai, SARS-CoV-2.

HI našta šiuo metu įvairių studijų metu vertinama pagal:

  1. Mirtingumą.

    1.1. Tikslūs mirtingumo rodikliai susieję su HI nėra žinomi. Įvairių studijų metu buvo nustatyta, kad mirtingumas varijuoja nuo 12 proc. iki 80 proc., priklausomai nuo to, kiek pacientų dalyvavo studijoje.

    1.2. Tarptautinė studija nustatė, kad Intensyvios terapijos skyriuose mirtingumas pacientams su HI buvo 25 proc., pacientams, kuriems nebuvo nustatyta HI, mirtingumas buvo 11 proc. Ta pati studija nustatė, kad bendrai ligoninėse mirtingumas pacientų su HI buvo 30 proc., o pacientų be HI – 15proc.

  2. Paciento stacionarizavimo laiką.

    2.1. Pagal studiją, vykdytą Vokietijos ligoninėje, stacionarizavimo dienų skaičius padidėjo 12 dienų, bet papildomų dienų skaičius priklausė nuo HI tipo. Prie ŠTI pailgėjo 3,3 dienom, OŽI pailgėjo 12,9 ir sepsio atveju 12,5 dienom. Esant daugybinėms HI paciento stacionarizavimo laiką prailgino 25,6 dienomis.

  3. Su HI susijusias išlaidas.

    3.1. Pagal 2016 metų duomenis, vidutinė šlapimo takų hospitalinės infekcijos gydymo kaina yra 469 – 498 eurai. 2297 eurai už kiekvieną operacinės žaizdos infekciją; kraujo infekcijos gydymas kainuoja 2572 – 3361 eurų, o pneumonijos gydymas – 4156 eurai.

    3.2. JAV skaičiuojama, kad kasmet dėl HI papildomai vien suaugusių populiacijai išleidžiama 9,8 bilijonai dolerių. CDC skaičiuoja, kad HI bendrai kasmet kainuoja nuo 28 iki 45 bilijonų dolerių. Europoje HI papildomai kainuoja 7 bilijonus eurų.

HI statistika Lietuvoje

Pagal Higienos instituto 2013-2022 metų duomenis:

  • Daugiausiai HI nustatyta 2015 metais (16810 atvejai/metams).

  • Mažiausiai – 2021 (10803 atvejai/metams).

  • Bendras paplitimas – 4 proc. stacionare besigydančių pacientų.

  • Hospitalinių infekcijų paplitimo vidurkis palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse siekia 6,1 proc., specializuotose ligoninėse – 0,9 proc.

  • Didžiausiu hospitalinių infekcijų dažniu pasižymi reanimacijos ir intensyvios terapijos (21,3 proc.), geriatrijos (6,6 proc.), neonatologijos (2,5 proc.) ir chirurginis (5,5 proc.) skyriai.

  • Dažniausiai nustatomos šlapimo takų infekcijos (14,6 proc.) ir pneumonijos (24,3 proc.) bei operacinių žaizdų infekcijos (14,6 proc.).

  • Dažniausi hospitalinių infekcijų sukėlėjai – Staphylococcus aureus (11,0 proc.), Escherichia coli (12,2 proc.), Pseudomonas aeruginosa (7,2 proc.) ir Klebsiella spp. (13,5 proc.) padermės.

HI prevencija:

  • tinkama rankų higiena;

  • asmeninės apsaugos priemonės;

  • tinkamai prižiūrima paciento įranga ir aplinka;

  • tinkamai prižiūrimos ligoninėje atsirandančios atliekos;

  • atliekama infekcijų kontrolė, vykdoma antibakterinių preparatų stebėsena;

  • pacientų edukacija.

Lietuvoje visos šiuos priemonės yra vykdomos ir  įteisintos teisės aktuose, pagrindinis – HIGIENOS NORMA HN 47-1:2012 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS. INFEKCIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI“ (Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2022-01-26). Ši higienos norma nustato bendruosius reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl infekcijų kontrolės, tokius kaip:

  • pacientų izoliavimo priemones;

  • darbuotojų infekcijų profilaktika;

  • per kraują ir (ar) kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktikos priemonės;

  • rankų higiena;

  • medicinos priemonių naudojimas ir priežiūra.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija prisideda prie HI kontrolės, atlikdama įvairius tyrimus, numatomus teisės aktuose, pvz.:

  • hemodializei naudojamo išvalyto vandens mikrobiologinius tyrimus;

  • endoskopų, kuriais tiriami nesterilūs organai ir ertmės: auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus), žarnyno enterokokų (Enterococcus faecium), žaliamėlės pseudomonos (Pseudomonas aeruginosa) ir Acinetobacter baumannii;

  • geriamąjį vandenį pagal HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus“;

  • legionelės vandens mikrobiologinius tyrimus;

  • baseinų mikrobiologinius tyrimus pagal HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“;

  • taip pat tiria užkrečiamųjų ligų židinius, vertina išaugintų bakterijų antimikrobinių vaistų jautrumą.

Parengė NVSPL Kauno skyriaus Mikrobiologinių tyrimų poskyrio vedėja Rasa Semoškaitė

 

Šaltiniai:

•       https://portalcris.lsmuni.lt/server/api/core/bitstreams/3aaf2d71-113d-4526-97a5-2d75ecc6028c/content

•       https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6245375/

•       https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/healthcare-associated-infections-intensive-care-units-annual-epidemiological-report-2019.pdf

•       https://portalcris.lsmuni.lt/server/api/core/bitstreams/2e04908a-bf0b-4c15-8ce8-484b5420e935/content

•       https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK559312/

•       Domas TURČINAS (VI kursas, Medicina), Rūta VOSYLIŪTĖ (VI kursas, Medicina) HOSPITALINĖS INFEKCIJOS: ETIOLOGIJA IR TENDENCIJOS

•       https://www.cdc.gov/hai/prevent/prevention.html

•       https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.332026

•       https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.435637?jfwid=-zgtnzps9h

•       https://portalcris.lsmuni.lt/server/api/core/bitstreams/3aaf2d71-113d-4526-97a5-2d75ecc6028c/content

•       Rankų higienos plakatas: https://www.cdc.gov/handhygiene/campaign/promotional.html

•       Naudotos mikroorganizmų nuotraukos: NVSPL Mikrobiologinių tyrimų poskyryje darytos

•       Naudoti plakatai: Iš NVSPL Kauno skyriaus archyvo 1982 m. Bakteriologijos laborantų konkurso

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Laboratorija savo veikloje asmens duomenis tvarko BDAR apimtimi.
Privatumo politika.