Kasmet pasaulyje kovo 22 dieną yra minima Pasaulinė vandens diena. Ši diena yra puiki proga prisiminti vieną iš per užterštą vandenį plintančių infekcijų – legioneliozę.
Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė yra bendras terminas, apibūdinantis pneumonines (plautines) ir ne pneumonines (ne plautines) Legionella genties bakterijų sukeliamos infekcijos formas.
Kas sukelia legioneliozę?
Ligos sukėlėjai – judrios gramneigiamos polimorfiškos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių, Legionellaceae šeimos lazdelės formos bakterijos. Legionella genčiai priklauso 48 legionelių rūšys, 39 legionelių serogrupės yra virulentiškos žmogui. Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia L. pneumophila rūšies bakterijos. Taip pat ligą gali sukelti ir Legionella longbeachae, Legionella micdadei arba Legionella bozemanii bakterijų rūšys, tačiau šios infekcijos Europoje yra retesnės.
Legioneliozės paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusiais (2023 m.) metais Lietuvoje buvo nustatyti 69 legioneliozės atvejai. Kauno mieste ir rajone buvo fiksuotas legioneliozės protrūkis.
Nustatytas legioneliozės dažnis labai skiriasi, atsižvelgiant į stebėjimo ir ataskaitų teikimo lygį. Kadangi daugelyje šalių trūksta tinkamų infekcijos diagnozavimo metodų ir/arba stebėjimo sistemų, atvejų dažnis ne visose pasaulio šalyse yra žinomas. Europoje, Australijoje ir JAV milijonui gyventojų per metus nustatoma apie 10–15 legioneliozės atvejų.
L. pneumophila sukelia 95 proc. legioneliozės atvejų Europoje, o tarp likusių 5 proc. ligos atvejų dažniausias sukėlėjas yra L. longbeachae. Kitose pasaulio šalyse (Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje) šių bakterijų rūšių sukeliamų infekcijos atvejų skaičius pasiskirsto lygiomis dalimis.
Infekcijos šaltiniai ir plitimo būdai
Nedideli kiekiai Legionella bakterijų yra randami natūralioje aplinkoje: upių ir ežerų vandenyje, drėgname dirvožemyje, didesni kiekiai – gamybinės ir visuomeninės paskirties vandens objektų karšto ir šalto vandens sistemose (dušo galvutės, čiaupai, vandens aušinimo bokštai, vandens garų kondensatoriai, dekoratyviniai fontanai, vanduo kubiluose ir kt.).
Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.
Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20–45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina. Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose (veikiančiuose vandens pagrindu), aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje terapijoje). Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti.
Liga galima užsikrėsti ir įkvėpus dirvožemio, užkrėsto ligos sukėlėjais, dulkių. Naujausioje literatūroje rašoma, kad įvairios Legionella rūšys (dažniausiai L. longbeachae) buvo išskirtos iš kambariniams augalams sodinti skirtų dirvožemio mišinių, daržo dirvožemio, komposto. Buvo užfiksuota ir su šiuo infekcijos šaltiniu susijusių ligos atvejų.
Ligos simptomai
Pontiako karštligė. Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Liga pasireiškia 2 - 6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu.
Legionelių sukelta pneumonija (legionierių liga). Inkubacinis periodas 2 – 10 dienų (kai kurių ligos protrūkių metu buvo užfiksuotas ir 16 dienų inkubacinis periodas). Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja, ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas). Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai infiltratai, segmentinė, ar skiltinė infiltracija. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio. Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1 – 4 mėn.). 25 proc. atvejų išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko. Skreplių tepinėlyje paties sukėlėjo nesimato (nenusidažo Gramo būdu), leukocitų būna nedaug.
Mirtis įvyksta dėl progresuojančios pneumonijos su kvėpavimo nepakankamumu ir (arba) šoku bei kelių organų nepakankamumu. Negydoma legioneliozė paprastai paūmėja per pirmąją ligos savaitę. Mirtingumas nuo legioneliozės priklauso nuo ligos sunkumo, pradinio antimikrobinio gydymo tinkamumo, aplinkos, kurioje buvo įgyta Legionella, ir šeimininko veiksnių (pavyzdžiui, liga paprastai yra sunkesnė pacientams su imunosupresija). Negydomų pacientų, kurių imunitetas susilpnėjęs, mirtingumas gali siekti net 40–80 % ir gali būti sumažintas iki 5–30 % tinkamai gydant ir priklausomai nuo klinikinių požymių ir simptomų sunkumo. Bendras mirtingumas nuo legioneliozės paprastai svyruoja nuo 5 iki 10%.
Kaip gydoma legioneliozė?
Legioneliozė yra gydoma antibiotikais. Daugumai pacientų yra reikalingas gydymas ligoninėje ir jie visiškai pasveiksta. Vakcinos, skirtos legioneliozės prevencijai, nėra.
Kaip galima sumažinti legioneliozės riziką?
Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo ir vėsinimo (veikiančių vandens pagrindu), drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.
Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.
Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.
Taip pat, rekomenduojama bent kartą per savaitę nuleisti vandenį iš retai naudojamų čiaupų, tam, kad būtų išvengta ilgalaikio vandens užsistovėjimo, dezinfekuoti dušo galvutes, purkštukus ir kitas aerozolius bei purslus sudarančias priemones biocidais (pvz., valikliais, savo sudėtyje turinčias chloro junginių), naikinti kalkių sankaupas nukalkinimo priemonėmis.
Kam legioneliozė yra pavojingiausia?
Asmenims, sergantiems lėtinėmis ir sunkiomis ligomis (lėtinėmis plaučių ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, kitomis ligomis, kurios slopina imuninę sistemą).
Rūkantiems.
Vyresniems nei 40 metų asmenims.
Iš užregistruotų atvejų dažniausiai 75–80 proc. yra vyresni nei 50 metų asmenys, o 60–70 proc. iš jų – vyrai.
Parengė Retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimų poskyrio l. e. p. vedėjas–medicinos biologas Jonas Žvirgždas
Literatūros, paveikslėlių ir nuotraukų šaltiniai:
Whiley H, Bentham R. Legionella longbeachae and legionellosis. Emerg Infect Dis. 2011 Apr;17(4):579-83. doi: 10.3201/eid1704.100446. PMID: 21470444; PMCID: PMC3377390.
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/legionellosis
https://www.cdc.gov/healthywater/drinking/world-water-day.html
Loh CH, Soni R. Exposure to potting soils and compost material as potential sources of Legionella pneumophilia in Australia. Respir Med Case Rep. 2020 Jul 27;31:101156. doi: 10.1016/j.rmcr.2020.101156. PMID: 32793411; PMCID: PMC7406913.
https://www.iwcinnovations.com/blog/legionnaires-disease-legionella-101
https://www.nightwatermc.com/blog/what-you-should-know-about-antibiotics