Kuo ypatingas pelkių vanduo?

Vasario 2-ąją minima Pasaulinė pelkių diena. Ši diena įsimintina todėl, kad 1971 m. vasario 2 dieną Irano mieste Ramsare buvo pasirašytas pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas, kuriuo pripažinta neįkainojama pelkių svarba visos planetos išlikimui.   

Kodėl pelkės ir jų vanduo nusipelnė tiek daug dėmesio? Pelkėmis vadinami nuolat užmirkę žemės paviršiaus plotai, kuriuos dengia storesnis nei 30 cm durpių sluoksnis.  Lietuvoje pelkės užima apie 6,4 proc. teritorijos. Durpės pelkėse susidaro irstant pelkų augalams, iš kurių didžiausią dalį sudaro ypatingos samanos – kiminai. Jų apatinė dalis greitai nyksta, iš jos ir formuojasi durpės. Kiminai yra visiškai nereiklūs maisto medžiagoms ir išgyvena teritorijose, kuriose maisto medžiagų patenka tik su lietumi. Svarbiausia kiminų savybė – jie lyg kempinės sugeba sugerti 20-30 kartų daugiau vandens negu patys sveria ir neleidžia jam greitai pasišalinti. Tuo būdu išlaikoma drėgmės pusiausvyra aplinkoje.

Garindamos sukauptą vandenį tiesiogiai ar per augalus, pelkės drėkina orą, saugo apylinkes nuo staigių potvynių ir sausrų. Nuo pelkių priklauso, kiek giliai laikosi gruntinis vanduo. Pelkėms sausėjant vanduo taip pat nukeliauja gilyn, medžių šaknys jį sunkiau pasiekia ir nyksta. Ypač dėl krintančio gruntinio vandens lygio praeityje nukentėjo Lietuvos ąžuolai ir uosiai. Dėl klimato kaitos daugėja ekstremalių orų, kai vienu metu iškrenta viso mėnesio kritulių dozė. Vanduo staigiai suteka į tiesius, žmogaus iškastus melioracijos kanalus, iš ten jis greitai subėga į upes, kurios pavojingai patvinsta. Pelkės turi gebėjimą sukaupti labai daug vandens, todėl gali apsaugoti nuo staigių potvynių. Ir atvirkščiai, pelkės saugo nuo sausrų – iš jų teritorijų išteka daugybė upelių, kuriuos maitina pelkių vandenys. Jei nebūtų pelkių, nusekę, sutrumpėję upeliai nepasiektų arba menkai maitintų upes, į kurias jie suteka –  upės per sausras nusektų. Žemesnis vandens lygis būtų ir ežeruose, kurie maitinami upelių. Dėl šios priežasties ežerai greičiau dumblėtų, sparčiau užaktų, apaugtų augalais. Dalies seklesnių ir mažesnių ežerų iš viso neliktų, jei gretimos pelkės sunyktų. Taigi, pelkės saugo kitus vandens telkinius nuo išnykimo ir išlaiko įprastą ežeringą bei upingą kraštovaizdį.

Kita ypatinga pelkių vandens savybė – jis labai švarus. Išskirtinė pelkių augmenija ir per tūkstantmečius kauptos durpės veikia kaip veiksminga filtravimo sistema, pašalinanti iš vandens kietąsias daleles ir jame ištirpusius teršalus, netgi sunkiuosius metalus ir radioaktyvias medžiagas. Todėl pelkę dar galima vadinti planetos inkstais. O apie kiminų ir aukštapelkių durpių savybę naikinti mikroorganizmus buvo žinoma dar senovės Romos imperijoje. Aukštapelkių vanduo, išspaustas iš kiminų yra itin sterilus, reikalui esant jį netgi galima gerti. Toks vanduo nėra skanus, bet troškulį numalšina. Dėl dezinfekcinių savybių XX amžiaus pradžioje kiminų buvo dedama į muilą. Pirmojo pasaulinio karo metu iš kiminų buvo gaminami tvarsčiai sunkiai gyjančioms žaizdoms rišti. Ir šiais laikais būnant gamtoje ir neatsargiai susižeidus, pirmas žingsnis visada gali būti kiminai – apvyniojus jais žaizdą jau ramiau galima ieškoti pagalbos. Pelkių vanduo taip pat maitina daug vaistinių augalų, tokių kaip gailiai, vaivorai, spanguolės, valerijonai ir kiti. O iš pelkių iškastas durpinis purvas, turintis daug gydomųjų savybių, naudojamas sanatorijose, ligoninėse.

Ilgus metus pelkėmis niekas nesirūpino. Atvirkščiai, jos buvo sausinamos, kasamos durpės, naikinama augmenija. Naikinant pelkes, kai vanduo jose nusenka, į durpių sluoksnį patenka deguonis, paskatinama durpių mineralizacija, pradeda skirtis didžiuliai anglies dvideginio kiekiai, kurie didina šiltnamio efektą. Tokiu būdu, užuot padėjusios saugoti gamtą, pelkės virsta didžiuliais taršos šaltiniais. Todėl dabartinės ir ateinančių kartų pareiga dėti visas pastangas, kad būtų išsaugoti mūsų planetos sąjungininkai kovoje už švarią ir sveiką aplinką.

 

Parengė NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus Aplinkos tyrimų poskyrio vedėja Irena Kavoliūnienė

 

Šaltiniai:

https://www.delfi.lt/grynas/gamta/atrodo-paprasta-bala-o-is-tikro-didziulis-lobis-67060830

Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime? | 15min.lt

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Laboratorija savo veikloje asmens duomenis tvarko BDAR apimtimi.
Privatumo politika.