Listeriozė – grėsminga per maistą plintanti užkrečiamoji liga. Ar ji pavojinga tik nėščiosioms ir kūdikiams?

Listeriozė – tai gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Pastaraisiais metais ši infekcija pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Listeria monocytogenes plinta per maistą ir yra viena iš pavojingiausių ir blogiausias išeitis sąlygojančių šiuo būdu plintančių užkrečiamųjų ligų. Tai gana reta liga, jos paplitimas yra 0,1–10 atvejų 1 milijonui gyventojų per metus, priklausomai nuo pasaulio šalių ir regionų. Nors listeriozės atvejų skaičius nėra nedidelis, dėl didelio mirčių skaičiaus, susijusio su šia infekcija, ji kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai.

Skirtingai nei daugelis kitų, įprastų per maistą plintančių ligų sukėlėjų, L. monocytogenes gali išgyventi ir daugintis žemoje temperatūroje, kuri paprastai būna šaldytuvuose. Užteršto maisto, kuriame yra didelis kiekis L. monocytogenes, valgymas yra pagrindinis infekcijos kelias. Infekcija taip pat gali būti perduodama tarp žmonių, ypač nėščių moterų dar negimusiems kūdikiams.

L. monocytogenes yra plačiai paplitusi gamtoje ir randama dirvožemyje, vandenyje bei gyvūnų virškinimo trakte. Daržovės gali būti užterštos per dirvą, arba naudojant mėšlą kaip trąšą. Valgyti paruoštas maistas taip pat gali būti užterštas perdirbimo metu, o bakterijos gali daugintis ir pasiekti pavojingą kiekį maisto produktų sandėliavimo, transportavimo bei laikymo šaldytuve metu.

Maisto produktai, dažniausiai siejami su listeriozės rizika, yra:

• ilgo galiojimo maisto produktai, laikomi šaldytuve (L. monocytogenes geba augti šaldytuvo temperatūroje);

• maisto produktai, kurie vartojami be tolesnio terminio apdorojimo, pvz., virimo (L. monocytogenes geba išgyventi esant nuo -1,5 iki +45 °C temperatūrai, o optimali augimo temperatūra yra 30-37 °C).

Pasaulyje užfiksuotų listeriozės protrūkių priežastimi dažniausiai buvo valgyti paruošti mėsos gaminiai, tokie kaip delikatesai, mėsos užtepėlės (paštetas), rūkyta lašiša ir fermentuotos žalios mėsos dešros, taip pat pieno produktai (įskaitant minkštus sūrius, nepasterizuotą pieną ir ledus) ir paruoštos salotos (kopūstų salotos, pupelių daigai), taip pat šviežios daržovės ir vaisiai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje 2020 metais buvo diagnozuoti 7 listeriozės atvejai, 1 pacientas mirė, 2021 m. – 7 atvejai, mirčių nebuvo fiksuota, 2022 m. – 13 atvejų, 2 mirtys, 2023 m. – 20 atvejų, 1 mirtis.

Ligos formos ir joms būdingi simptomai

Listeriozė – tai liga, kurią sukelia bakterija L. monocytogenes ir kurios protrūkiai pasitaiko įvairiose pasaulio šalyse. Yra du pagrindiniai listeriozės tipai: neinvazinė forma ir invazinė forma.

Neinvazinė listeriozė (febrilus listerinis gastroenteritas) yra lengva ligos forma, kuria dažniausiai serga sveiki žmonės. Simptomai yra viduriavimas, karščiavimas, galvos skausmas ir mialgija (raumenų skausmas). Inkubacinis laikotarpis trumpas (kelios dienos). Šios ligos protrūkiai dažniausiai buvo susiję su maisto produktų, kuriuose yra didelės L. monocytogenes dozės, vartojimu.

Invazinė listeriozė yra sunkesnė ligos forma, pažeidžianti tam tikras didelės rizikos grupes. Tai nėščios moterys, pacientai, gydomi nuo vėžio, ŽIV, po organų transplantacijos, pagyvenę žmonės ir kūdikiai. Šiai ligos formai būdingi sunkūs simptomai ir didelis mirtingumas (20–30%). Simptomai yra karščiavimas, mialgija (raumenų skausmas), septicemija, meningitas. Inkubacinis laikotarpis paprastai yra nuo vienos iki dviejų savaičių, tačiau gali svyruoti nuo kelių iki 90 dienų.

Pirminė listeriozės diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir bakterijų aptikimu iš kraujo, smegenų skysčio (CSF), naujagimių (arba vaisiaus abortų atveju) mekonio, taip pat iš išmatų, vėmimo, maisto ar. gyvūnų pašaras. Žmonėms listeriozei diagnozuoti galimi įvairūs aptikimo metodai, įskaitant polimerazės grandininę reakciją (PGR). Nėštumo metu kraujo ir placentos pasėlis yra patikimiausias būdas nustatyti, ar simptomai atsirado dėl listeriozės.

Nėščios moterys turi apie 20 kartų didesnę tikimybę susirgti listerioze nei kiti sveiki suaugusieji. Tai gali sukelti persileidimą arba negyvagimio gimimą. Naujagimis taip pat gali turėti mažą gimimo svorį, septicemiją ir meningitą. ŽIV užsikrėtę žmonės turi mažiausiai 300 kartų didesnę tikimybę susirgti nei tie, kurių imuninė sistema funkcionuoja normaliai.

Dėl ilgo ligos inkubacinio laikotarpio dažnai yra sunku nustatyti maisto produktą, kuris buvo pirminis infekcijos šaltinis.

Gydymas

Listeriozę galima gydyti anksti diagnozavus. Antibiotikai naudojami sunkiems simptomams, tokiems kaip meningitas, gydyti. Kai infekcija pasireiškia nėštumo metu, greitas antibiotikų skyrimas apsaugo nuo vaisiaus, ar naujagimio infekcijos.

Listeriozės prevencija ir kontrolė

L. monocytogenes kontrolė reikalinga visuose maisto grandinės etapuose ir reikalingas integruotas požiūris, kad būtų išvengta šių bakterijų dauginimosi galutiniame maisto produkte. L. monocytogenes kontrolės iššūkiai yra dideli, atsižvelgiant į jos paplitimą, didelį atsparumą įprastiems konservavimo būdams, pvz., druskos, dūmų ar rūgščių naudojimui ir jo gebėjimą išgyventi bei augti esant žemai temperatūrai. Visuose maisto grandinės etapuose turėtų būti įdiegta gera higienos praktika (GHP) ir geros gamybos praktika (GGP), taip pat diegiama maisto saugos valdymo sistema, pagrįsta rizikos analizės kritinių valdymo taškų principais.

L. monocytogenes maiste žūva pasterizuojant ir verdant.

Apskritai, rekomendacijos dėl listeriozės prevencijos yra panašios į rekomendacijas, kurios padeda išvengti kitų per maistą plintančių ligų. Tai apima saugią darbo su maistu praktiką ir PSO penkių saugesnio maisto principų laikymąsi:

• Laikyti švariai.

• Atskirti žalią ir virtą.

• Gerai išvirti.

• Laikyti maistą saugioje temperatūroje.

• Naudoti saugų vandenį ir žaliavas.

Bendros rekomendacijos:

• Vartoti tik gerai termiškai apdorotą gyvūninį maistą: jautieną, kiaulieną, paukštieną ir kt.;

• Kruopščiai plauti žalias daržoves prieš vartojimą;

• Žalią mėsą laikyti atskirai nuo šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto, kad išvengti kryžminio maisto užteršimo;

• Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų;

• Kruopščiai plauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis.

Didelės rizikos grupės asmenys turėtų:

• Vengti minkštų sūrių (feta, Brie, Camembert, pelėsinių ir kt.).

• Vengti kulinarijos gaminių iš prekybos tinklo, taip pat dešrainių, mėsainių ir pan.

• Ilgiau  šaldytuve laikytą  paruoštą maistą pakankamai gerai iškaitinti prieš vartojimą.

• Vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto, ypač paštetų.

• Vengti šaltai rūkytų jūros produktų, šaltai rūkytų dešrų ar kitų panašių mėsos gaminių.

• Vengti sąlyčio su naminiais gyvuliais, šunimis, katėmis ir jų ekskrementais.

Svarbu laikytis tinkamumo vartoti termino ir laikymo temperatūros, nurodytos paruoštų valgyti maisto produktų etiketėse, kad būtų užtikrinta, jog šiuose maisto produktuose galimai esančios bakterijos nesidaugintų iki pavojingai didelio skaičiaus. Maisto terminis apdorojimas prieš valgant yra dar vienas labai veiksmingas būdas sunaikinti bakterijas.

Listeria monocytogenes bakterijos yra pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksniams.  Jos gali tarpti ir daugintis 4 – 6 laipsnių temparatūroje dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, maiste, ilgai gali išgyventi 6 – 20 % druskos tirpale, piene, vandenyje. Kaitinamos 62° C temperatūroje žūva per 35 minutes. Veikiamos tiesioginių saulės spindulių žūva per 2 – 15 parų. Jas inaktyvuoja chloro turinčios dezinfekcinės medžiagos.

Pagrindiniai faktai

• Listeriozė yra grėsminga, tačiau išvengiama ir pagydoma liga;

• Listeriozė yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterija Listeria monocytogenes.

• Listeria monocytogenes yra plačiai paplitusi gamtoje. Ją galima rasti dirvožemyje, vandenyje, augmenijoje ir kai kurių gyvūnų išmatose, todėl ji nesunkiai gali patekti į maisto produktus;

• Nėščioms moterims, pagyvenusiems žmonėms, arba asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, pvz., žmonėms, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl ŽIV, leukemijos, vėžio, organų transplantacijos ir gydymo steroidais, yra didžiausia sunkios listeriozės rizika ir jie turėtų vengti didelės rizikos maisto produktų;

• Didelės rizikos maisto produktai yra delikatesai ir paruošti valgyti mėsos gaminiai (pvz., virta, sūdyta ir / arba fermentuota mėsa ir dešros), minkšti sūriai ir šaltai rūkyti žuvies produktai.

Parengė NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus l. e. p. Retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimų poskyrio vedėjas Jonas Žvirgždas

Literatūros ir paveikslėlių šaltiniai

• https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/listeriosis;

• https://www.cdc.gov/listeria/index.html;

• https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/l-1/listerioze/;

• https://en.wikipedia.org/wiki/Listeria_monocytogenes;

• https://www.cdc.gov/listeria/outbreaks/deliproducts-04-19/index.html.