Rugsėjo 16 d. minime Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną. Šis bespalvis, stipraus kvapo dujinis junginys yra puikus pavyzdys, kaip subtilūs cheminiai procesai gali turėti milžinišką įtaką mūsų pasauliui. Ozone, beveik pačios atmosferos viršuje esantis komponentas, atlieka kritišką vaidmenį apsaugant mus nuo saulės kenksmingo ultravioletinio spinduliavimo, taip pat dalyvauja sudarant ir griaunant orlaivių erdvėje besiformuojančius ozono sluoksnius.
„Gerasis“ ozonas
Aukštai esančiuose atmosferos sluoksniuose, vadinamuose stratosfera (maždaug 20-30 km aukštyje), yra didžiausia ozono koncentracija. Šis ozono sluoksnis susidaro, kai intensyvi saulės šviesa ir elektros iškrovos deguonies molekules (O2) suskaido į atskirus deguonies atomus, kurie gali vėl susijungti, kad susidarytų O2, arba jie gali susijungti su O2 molekulėmis, kad susidarytų ozonas (O3). Šios ozono molekulės, vadinamos geruoju ozonu, sugeria daug kenksmingos ultravioletinės saulės spinduliuotės, kurios padidėjimas gali sukelti įvairiausias visos gyvybės – augalų, gyvūnų, taip pat ir žmonių – ligas ir mutacijas. Apsauginio planetos sluoksnio sudarymas yra vertingiausia ir svarbiausia ozono savybė.
Kas naikina ozoną?
Ozono susidarymą bei irimą lemia daugybė fotocheminių reakcijų su kitomis oro dujomis ir įvairiausi besikeičiantys procesai atmosferoje. Ypač smarkiai ozoną naikina chlorfluorangliavandenilio junginiai, vadinamieji freonai, kurie naudojami šaldytuvų, lakų, dezodorantų, insekticidų, tepalų, antikorozinių dangų, penoplastų ir kt. gamybai. Sumažėjęs ozono lygis padidino kenksmingos ultravioletinės spinduliuotės kiekį, pasiekiantį Žemės paviršių. Kai mokslininkai kalba apie ozono skylę, jie kalba apie stratosferos, „gerojo“ ozono sunaikinimą. Ozono sluoksnio apsaugos problema tokia rimta, kad pasaulyje ją sprendžia įvairių šalių, sričių mokslininkai, ekologai, gamintojai. Jungtinių Tautų Organizacija įsteigė ozono sluoksnio koordinacinį komitetą. 1985 m. Vienoje 44 valstybių atstovai priėmė „Ozono sluoksnio apsaugos Konvenciją“, 1987 m. buvo pasirašytas Monrealio protokolas apie ozono sluoksnį naikinančių cheminių medžiagų gamybos sumažinimą bei kontrolę. Įsteigta bendro ozono kiekio matavimų sistema, kurią koordinuoja Pasaulinė meteorologijos organizacija. Nuo 1995 m. rugsėjo 16 d. švenčiama tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena, taip pažymint konvencijos pasirašymo dieną ir atkreipiant visuomenės dėmesį į tarptautines pastangas kovoti su ozono sluoksnio mažėjimo problema.
Kenksmingiausias – arčiausiai esantis ozono sluoksnis
Jeigu toli nuo žemės paviršiaus, stratosferoje esantis ozonas susidaro natūraliai, tai ozonas, susidarantis arčiau žemės paviršiaus, troposferoje, dar vadinamas pažemio ozonu arba „bloguoju“ ozonu, dažniausiai atsiranda dėl žmogaus veiklos. Pažemio ozonas susidaro, kai azoto oksido dujos iš transporto priemonių ir pramonės išmetamų teršalų reaguoja su lakiaisiais organiniais junginiais (anglies turinčiomis cheminėmis medžiagomis, kurios lengvai išgaruoja į orą, pavyzdžiui, dažų skiedikliais). Dideliuose miestuose, kur intensyvus eismas ir didelė oro tarša, vykstant fotocheminėms reakcijoms susidaro pavojingai didelės ozono sankaupos. Troposferos ozonas yra pagrindinė smogo (didelės teršalų sankaupos, matomos paprasta akimi) sudedamoji dalis. 2010 m. Poveikio aplinkai vertinimo grupė (Environmental Effects Assessment Panel, EEAP) pranešė, kad 1–1,25 mln. mirčių visame pasaulyje galėjo būti siejama su tarša pažemio ozonu. Nors ilgalaikis didelės pažemio ozono koncentracijos poveikis gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant aukštą kraujospūdį, širdies ligas ir insultą, tačiau geriausiai žinomas yra ryšys su kvėpavimo takų ligomis. Pasaulyje net 20 procentų visų su astma susijusių apsilankymų skubios pagalbos skyriuje gali būti susiję su pažemio ozonu. 2020 m. atnaujintoje ataskaitoje EEAP taip pat atkreipė dėmesį į pradinius įrodymus, kad didelis oro taršos lygis gali būti susijęs su blogesnėmis COVID-19 infekcijos pasekmėmis sveikatai.
Ozonas – toksiškos dujos
Kartais ozoną bandoma naudoti buityje virusams ir kitiems mikroorganizmams patalpų ore naikinti. Tačiau tam tikslui reikia naudoti palyginus dideles ozono koncentracijas, kurios, nors ir turi dezinfekcinį poveikį, yra kenksmingos. Ozono generatorių gamintojai ir pardavėjai apibūdindami ozoną dažnai naudoja tokius teiginius kaip „deguonies energija“ arba „grynas oras“, norėdami pabrėžti, kad tai yra sveika deguonies rūšis, tačiau iš tikrųjų ozonas yra toksiškos dujos, turinčios visiškai kitas chemines ir toksikologines savybes nei deguonis. Naudojant ozono generatorius, patalpos pripildomos ozono dujų, kurių koncentracija gali viršyti Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ nurodytą vienkartinę ir/ar paros didžiausią leidžiamą ozono koncentraciją.
Taigi, galima daryti išvadą, kad tiek „gerojo“ ozono apsaugojimas, tiek „blogojo“ ozono sumažinimas, darantys didžiulę įtaką sveikatai, priklauso nuo mūsų visų pastangų neteršti aplinkos, kurioje gyvename.
Publikaciją parengė NVSPL Aplinkos tyrimų poskyrio specialistė Irena Kavoliūnienė
Šaltiniai:
https://ozone.unep.org/one-gas-two-very-different-impacts-people-and-environment
https://ozonewatch.gsfc.nasa.gov/facts/SH.html
https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/patalpu-oro-prisotinimas-ozonu-zmogaus-sveikatai-pavojingas-metodas