Pagavai erkę? Išsitirk!

Beveik visos erkių platinamos ligos atrastos palyginus neseniai, todėl apie jas mažai žinoma ir jų diagnostika yra sudėtinga. Žinoma, kad Lietuvoje esama maždaug dešimt erkių rūšių, kurių kiekviena perneša skirtingus ligų sukėlėjus, tokius kaip Laimo ligos, erkinio encefalito, babeziozės, anaplazmozės ir erlichiozės. Užsikrėtus bet kuria šių ligų labai svarbu laiku jas diagnozuoti ir paskirti gydymą. Laiku atliktas tyrimas gali laimėti net gyvybę.

Žinomiausios ligos – Erkinis encefalitas bei Laimo liga

Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, pažeidžianti žmogaus centrinę nervų sistemą. Ligos inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 7–14 dienų. Dauguma žmonių suserga tik ankstyvąja šios ligos faze, kurios metu gali pasireikšti karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, raumenų skausmas, bendras nuovargis ir silpnumas. Antrąja ligos faze susirgę žmonės kenčia nuo rimtų centrinę nervų sistemą apimančių klinikinių simptomų: meningito (pasireškia karščiavimu, galvos skausmu, sprando raumenų rigidiškumu), encefalito (pasireiškia mieguistumu, orientacijos, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais, paralyžiumi) ar meningoencefalito.

Specifinio priešvirusinio erkinio encefalito gydymo nėra, pacientai gydomi tik simptomiškai, priklausomai nuo ligos stiprumo ir fazės, hospitalizuojant. Persirgę erkiniu encefalitu žmonės įgyja imunitetą. Lietuvoje geriausia erkinio encefalito profilaktika yra skiepai.

Laimo liga yra bakterinė infekcija, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Pirmajai Laimo ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema, atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1–4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra, išsivysto limfadenitas (limfmazgio uždegimas). 

Antroji ligos stadija – tai neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šios stadijos metu gali išsivystyti antrinių odos pažeidimo simptomų, tačiau dažniausi yra neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kt. Dažnai pasireiškia migruojančios artralgijos, mialgijos, ostalgijos, trumpalaikės artrito atakos. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo.

Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija, sergant Laimo liga, primena reumatoidinį artritą.

Laimo liga gydoma antibiotikais, o gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus imunitetas neįgyjamas, žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

Kas dar gresia pasigavus erkę

Babezioze paprastai serga gyvūnai: šunys, arkliai, galvijai. Tačiau parazitais babezijomis gali užsikrėsti ir žmonės. Patekę į žmogaus organizmą parazitai užkrečia ir naikina eritrocitus – raudonuosius kraujo kūnelius, dėl ko žmonės gali susirgti hemolizine anemija. Nors daugumai žmonių, užsikrėtusių babezijomis, nepasireiškia jokie simptomai, tai gali būti gyvybei pavojinga liga, ypač vyresniems, turintiems silpną imunitetą žmonėms, sergantiems kitomis ligomis. Babeziozės komplikacijos gali sukelti žemą ar nestabilų kraujo spaudimą, trombocitų kiekio kraujyje sumažėjimą, kraujo krešėjimo sutrikimą, plaučių, inkstų, kepenų veiklos sutrikimą ar net mirtį.

Įprasti babeziozės simptomai, yra panašūs į gripo: karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos, kūno skausmai, apetito praradimas, pykinimas, nuovargis. Liga yra nustatoma kraujo tyrimu ir gydoma antiparazitinių vaistų bei antibiotikų kombinacija, sunkiais atvejais papildomai taikant kitus gydymo metodus.

Anaplazmozę sukelia erkių pernešamos bakterijos, kurios užkrečia baltuosius kraujo kūnelius ir ligos simptomai pasireiškia praėjus 1–2 savaitėms nuo erkės įkandimo. Dažniausi simptomai yra karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, šaltkrėtis, kosulys, pykinimas, pilvo skausmai, orientacijos sutrikimas, retais atvejais – bėrimas. Anaplazmozę be tyrimų yra sunku diagnozuoti dėl nespecifinių ir įvairiai pasireiškiančių simptomų.

Ši liga gali sukelti itin sveikatai pavojingas komplikacijas (kvėpavimo sutrikimus, inkstų nepakankamumą, neurologines problemas ir kt.) ar baigtis mirtimi. Ligos sunkumas priklauso nuo paciento imuninės sistemos būklės ir kitų ligų. Efektyviausiai liga yra gydoma antibiotiku doksiciklinu. Antibiotikus skyrus per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai praeina per kelias paras.

Erlichioze serga ir gyvūnai, ir žmonės. Simptomai taip pat panašūs į gripo ir gali pasirodyti praėjus 1–2 savaitėms po erkės įkandimo. Bėrimas pasireiškia 60 proc. vaikų ir 30 proc. suaugusiųjų. Kai kurie žmonės, užsikrėtę erlichiozę sukeliančiomis bakterijomis, gali pajusti tik lengvus šios ligos simptomus ir pasveikti be medikų pagalbos. Tačiau, jei užsitęsia, nėra tinkamai gydoma, gali pasireikšti kraujavimo sutrikimais bei kvėpavimo sunkumais ar sukelti mirtį. Ypatingai erlichiozė yra pavojinga pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi arba jiems taikoma imunosupresinė terapija. Ši liga yra gydoma antibiotiku doksiciklinu ir kitais tetraciklinais. Jei pradedama gydyti per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai palengvėja per 24–72 val.

Įkando erkė – būtina pasitikrinti

Erkių pernešamų ligų simptomai ne visada pasireiškia, o laiku diagnozuotas susirgimas gali išgelbėti gyvybę. Todėl, įkandus erkei, labai svarbu kuo skubiau pasitikrinti.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Klinikinių tyrimų skyriaus specialistai informuoja, kad per 1–3 dienas nuo įkandimo (arba karščiuojant) molekuliniais metodais iš pristatytų ištrauktų nepažeistų erkių ar kraujo ėminių galima nustatyti pavienių erkių platinamus ligų sukėlėjus. Po 2–4 savaičių galima pasidaryti pakartotiną kraujo tyrimą serologiniu metodu. Taip pat tirtis ne vien dėl Laimo ligos ar erkinio encefalito. Ne visuomet sukėlėjas randamas iškart, pirmo tyrimo metu, tad po erkės įkandimo reikia sekti savo savijautą, ar neatsiranda pakitimų ant odos.

Vis daugėjant susirgimų erkių platinamomis ligomis, reikia neprarasti budrumo ir nedelsti. O jeigu kyla abejonių ar klausimų, patartina skubiai kreiptis į savo gydymo įstaigą arba pasikonsultuoti su NVSPL specialistais.

Dėl tyrimų ar skiepų nuo erkinio encefalito teirautis:

VILNIUJE

Reikalinga registracija tel.: 8 670 14159, 8 671 81353

Gėlių g. 9

Darbo dienomis: 7–15 val.

KAUNE

Reikalinga registracija tel.: 8 37 33 1681

Aušros g. 44

Darbo dienomis: 9–13 val.