Pasaulinė AIDS diena: svarbiausi faktai apie ŽIV

Gruodžio 1 d. minima pasaulinė AIDS diena. Ši diena skirta priminti, kad būtina dėti visas pastangas naujų ŽIV infekcijos atvejų mažinimui bei žmonių, gyvenančių su ŽIV, priežiūros gerinimui. 2024 m. gruodžio 1-ąją dieną ji minima 36-tą kartą. Jos šūkis – „Kolektyviniai veiksmai: Išlaikyti ir greitinti ŽIV priežiūros progresą“ (angl. “Collective Action: Sustain and Accelerate HIV progress”).

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas. Infekcija sukelia AIDS – įgytą (akvizitinį) imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. Žmogaus imunodeficito virusas priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais (lot. lenti – „lėtas“), nes jie vystosi ilgai. Paprastai prabėga ne vieneri metai, kol pasireiškia ŽIV infekcijos simptomai. Liga atakuoja žmogaus imuninę sistemą, t. y. sistemą, kurios paskirtis – apsaugoti žmogų nuo infekcijų. Mokslininkai nustatė du ŽIV tipus: ŽIV-1 ir ŽIV-2, kurie yra genetiškai šiek tiek skirtingi. Viruso tipas turi įtakos ŽIV ligos progresavimo greičiui, perdavimo tikimybei. Abu tipai plinta tais pačiais būdais ir abu sietini su tomis pačiomis oportunistinėmis infekcijomis bei AIDS. Pasaulyje dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV-1 tipo virusu. ŽIV-2 tipas paplitęs Vakarų Afrikoje ir plinta ne taip lengvai kaip ŽIV-1 bei lėčiau nei ŽIV-1 progresuoja į AIDS. Lietuvoje vyrauja ŽIV-1 tipas.

ŽIV pirmą kartą Lietuvoje nustatytas 1988 m. Infekcijos plitimą Lietuvoje galime skirstyti į tris etapus. Pirmasis – kai ŽIV infekcija daugiausiai plito tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Antrasis, kai ŽIV infekcija labiausiai plito tarp tolimojo plaukiojimo jūreivių, užsikrėtusių per heteroseksualius lytinius santykius Afrikos ir kitose valstybėse. Trečias plitimo etapas prasidėjo 1994 m., kai buvo diagnozuotas pirmas ŽIV infekuotas švirkščiamųjų narkotinių vartotojas, užsikrėtęs Lenkijoje.

Lietuvoje per ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį 1988–2023 m. užregistruoti 4 102 ligos atvejai (3 149 – tarp vyrų, 953 – tarp moterų).  NVSC duomenimis 2023 m. užregistruoti 267 nauji užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejai (178 – tarp vyrų ir 89 – tarp moterų). Dažniausias užsikrėtimo būdas – lytinis: 67,8 proc. (52,1 proc. – heteroseksualus ir 15,7 proc. – homoseksualus). Kiek retesnis užsikrėtimo būdas yra švirkščiamųjų narkotikų vartojimas – 16,5 proc. atvejų. 14,6 proc. atvejų užsikrėtimo būdas nežinomas. Taip pat registruoti 3 ŽIV perdavimo nuo motinos vaikui atvejai – du iš jų užsienio šalių piliečiai, atvykę į Lietuvą.

Kadangi ŽIV infekcija yra lėtinė liga, kurios metu ilgą laiką gali nepasireikšti jokie ligos simptomai – pagrindinis tyrimo metodas yra antikūnų prieš ŽIV nustatymas. Organizmui susidūrus su virusu, reikia laiko, kad pasigamintų antikūnai. Tas laikotarpis kol pasigamina pakankamas kiekis antikūnų ir juos galima nustatyti yra vadinamas „lango“ periodu. Dabartiniai ŽIV diagnostiniai testai gali aptikti infekciją jau po 14 d. nuo užsikrėtimo.

Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene.

ŽIV plitimo būdai:

• lytiniai santykiai. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.

• per kraują (parenterinis). Dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais.

• ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba žindant.

ŽIV neužsikrečiama bučiuojantis, per kasdienius kontaktus (pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant), per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus, naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais, oro lašeliniu keliu ar per prakaitą.

Jungtinių tautų kovos su AIDS programa (UNAIDS) yra iškėlusi ambicingus tikslus „95-95-95“. Tai reiškia, kad 95 procentai ŽIV infekuotų asmenų žinotų apie tai, 95 procentai jų būtų gydomi bei 95 procentams gydymas būtų sėkmingas – neaptinkama ŽIV RNR.

NVSPL, bendradarbiaudama su ŽIV/AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacija „Demetra“, kviečia visus anonimiškai ir nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV, taip rūpintis savo ir artimųjų sveikata. Kraujas imamas iš piršto, atsakymas gaunamas po 15 min.

Tyrimai atliekami:

Vilniuje: Gėlių g. 9, tel. +370 670 14 159.

Kaune: Aušros g. 44, tel. +370 373 31 681.

Parengė Klinikinių tyrimų skyriaus Serologinių tyrimų poskyrio Laboratorinės medicinos gydytoja Vilnelė Lipnickienė.