Pats laikas tirtis dėl askaridžių!

Artėjant rudeniui, naujiems mokslo metams, norime priminti apie parazitinę ligą, kuria Lietuvoje  dažniausiai serga 2–10 metų vaikai. Tai – askaridozė.

 

Askaridės – žmonių žarnyno kirmėlės, kurios savo vystymąsi pradeda dvylikapirštėje žarnoje. Čia išsilaisvinusios iš kiaušinėlių lervos skverbiasi į plonosios žarnos gleivinę, toliau keliauja į kepenis, širdį, plaučius. Maitinasi kraujo serumu ir eritrocitais. Plaučiuose apsigyvena, vystosi toliau, paklaidžioja ir po bronchus, po to pakyla į nosiaryklę, nurytos patenka į skrandį, skrandis jų nesuvirškina. Iš skrandžio lervos nukeliauja į žarnyną ir čia diferencijuojasi į pateles ir patinėlius. Visas ciklas nuo kiaušinėlio pakliuvimo į žmogaus organizmą iki vaisingos patelės, kuri išskiria kiaušinėlius, užtrunka apie 70–75 dienas.

 

Apžvelgus Lietuvos gyventojų sergamumą askaridoze per 2015–2019 metus įskaitytinai, visiškai galima patvirtinti šio ciklo trukmę. Didžiausias fiksuotas sergamumas stebimas rugpjūčio mėnesį. Gali būti, kad sergamumo piką rugpjūčio mėnesį įtakoja ir vaikų patikrinimai prieš pradedant lankyti mokyklą. Praktiškai, gyventojų sergamumas askaridoze kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį, sudaro nuo 12 iki 19 proc. viso metinio sergamumo. Sergančiųjų asmenų skaičiaus pasiskirstymą pagal mėnesius galima pamatyti diagramoje žemiau.
 

Žmogui netyčia prarijus askaridžių kiaušinėlius gegužės ir birželio mėnesiais (su blogai nuplautom uogom, vaisiais, daržovėm ar jų pakliuvus nuo nenuplautų rankų po darbų darže, vaikams pažaidus su smėliu, pasikapsčius dirvožemyje), išsiritusios lervos subręsta iki suaugėlio po 2–2,5 mėnesio. Subrendusios askaridžių patelės jau pradeda išskirinėti kiaušinėlius. Jei žmogaus žarnyne yra ir patinėlių, patelės išskiria apvaisintus kiaušinėlius ir toks žmogus tampa epidemiologiškai pavojingu. Ką tai reiškia? Iš tokio asmens, turinčio savo žarnyne askaridžių patelę ir patinėlį, su išmatomis į aplinką kiekvieną parą pasišalina per 250 000 kiaušinėlių, kurie užteršia aplinką. Apvaisinti askaridžių kiaušinėliai turi būtinai bręsti dirvožemyje ir, esant optimaliai temperatūrai bei dirvožemio drėgmei juose, per 15–20 dienų subręsta lervos. Tokie kiaušinėliai yra užkrečiami. Jie prilimpa prie braškių, salotų lapų, svogūnų laiškų. Dirvožemyje askaridžių kiaušinėliai gyvybingi išsilaiko kelis metus (iki 7 metų), o vandenyje – iki 2 metų.

 

Jei žarnyne gyvena tik patelė ar patelės – kiaušinėliai iš žmogaus organizmo išsiskirs neapvaisinti, juose lervų nebus – tokiu atveju, žmogus, turintis askaridžių, jaus organizmo negalavimus, bet aplinkiniams jis bus epidemiologiškai nepavojingas. Jei žarnyne gyvena patinėlis ar sena patelė – išmatose taip pat kiaušinėlių neaptiksime.

Lietuvos gyventojų sergamumas askaridoze per 10 metų atvaizduotas žemiau esančioje diagramoje.

 

Kiekvienais metais iš visų sirgusiųjų asmenų, vaikai, kuriems išmatose nustatyti askaridžių kiaušinėliai, sudaro 90–95 proc. Dėl to Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai rekomenduoja rugpjūčio – spalio mėnesiais tirti vaikų išmatas laboratorijoje, kad radus helmintų kiaušinėlius, būtų galima pradėti gydymą. Kirmėlės pasisavina žmogaus maisto medžiagas ir alergizuoja organizmą savo išskiriamais veiklos produktais, dėl ko gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų. Žinoma, dėl kirmėlių taip pat rekomenduojama pasitikrinti ir suaugusiems, taip pat – nebūtinai tik rugpjūtį ar rugsėjį.

 

Ką žmogus jaučia askaridžių lervų migravimo po organizmą metu?

  1. Dažnai nieko nejaučia.
  2. Gali būti alerginės reakcijos. Astminio pobūdžio priepuoliai, lūpų pabrinkimai.
  3. Ūminė eozinofilinė pneumonija, kraujo tyrime – eozinofilija (5–30 proc.)
  4. Gali pakilti temperatūra.

Šioje ligos stadijoje askaridžių kiaušinėlių nerasime. Nebent žmogus yra anksčiau užsikrėtęs ir turi žarnyne kiaušinėlius produkuojančią patelę.

 

Ką žmogus gali jausti, kai askaridės jau gyena žarnyne?

  1. Pučia, skauda pilvą. Pilvą gali skaudėti paspaudimo metu.
  2. Pablogėja apetitas, pykina.
  3. Svaigsta galva.
  4. Gali būti spąstinis žarnų nepraeinamumas.
  5. Avitaminozė.
  6. Bendras organizmo išsekimas.
  7. Vaikams būdingas seilėtekis, griežimas dantimis naktį, gali atsirasti naktinės haliucinacijos.

 

Tyrimams dėl kirmėlių kiaušinėlių:

  1. Į laboratoriją reikėtų pristatyti indelį su išmatomis. 
  2. Indelyje paprastai būna specialus šaukštelis mėginio paėmimui. Išmatų pakanka vieno arbatinio šaukštelio dydžio kiekio. 
  3. Išmatos turėtų būti tos pačios dienos arba vakarykštės dienos, laikytos šaldytuve.
  4. Pasituštinti į vienkartinę lėkštelę, stengtis, kad nepakliūtų šlapimas ir/ar kita aplinkos medžiaga (dirvožemis, smėlis ir pan.).
  5. Jei pasišalino kirmėlė, ją taip pat atnešti į laboratoriją, kad nustatyti rūšį ir/ar lytį.

 

Dėl detalesnės informacijos kreiptis į Parazitologinių tyrimų poskyrį tel.: 8 670 14297 ar į Klientų aptarnavimo skyrių, Gėlių g. 9, tel.: (8 5) 212 27 18

 

 

Informaciją parengė
Mikrobiologinių tyrimų skyriaus
Parazitologinių tyrimų poskyrio specialistė
Daiva Veitienė

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Laboratorija savo veikloje asmens duomenis tvarko BDAR apimtimi.
Privatumo politika.