Rankų higiena: kaip taisyklingai prižiūrėti rankas?

Rankų higiena prasideda nuo sveikų rankų, kurios apibrėžiamos kaip be patogeninės  floros, paraudimų, įtrūkimų ar žaizdų įskaitant trumpus, natūralius nagus. Rankų higieną sudaro rankų plovimas ir rankų antiseptika. Rankų plovimas – tai teršalų pašalinimas ir laikinųjų odos mikroorganizmų sumažinimas plaunant rankas su vandeniu ir muilu. Rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptiku, įprastai alkoholio turinčiomis priemonėmis, (tirpalais, geliais, servetėlėmis ar kitomis priemonėmis) sunaikinant laikinuosius ir sumažinant nuolatinius odos mikroorganizmus.  Rankų plovimas muilu ir vandeniu kaip higienos priemonė ilgainiui įsitvirtino tiek religiniuose, tiek kultūriniuose įpročiuose. Nežiūrint į tai, ryšys tarp rankų plovimo bei ligų užkrato sklidimo buvo nustatytas tik prieš porą amžių. XX amžiaus pabaigoje padaugėjo įrodymų, kad patogeniniai mikroorganizmai gali būti pernešami nuo sveikatos priežiūros specialistų rankų ant pacientų. Pasak Mathur, ant rankų dažniausiai randama mikroorganizmų: miticilinui atsparus Staphylococcus aureus, vankomicinui atsparus Enteroccus, Candida spp ir Clostridium difficle. Patogeniniai mikroorganizmai pvz., Salmonella, E.coli O157 ir norovirusas, sukelia viduriavimą, kvėpavimo takų infekciją ir rankų, pėdų ir burnos ligas. Šių patogeninių mikroorganizmų dažnai būna išmatose ir  žmogaus užsiteršia rankas keičiant vystyklus ar naudojantis tualetu. Be to, patogeniniais mikroorganizmais galima užsikrėsti palietus užterštą objektą, nesąmoningai šie mikroorganizmai gali plisti nuo vieno žmogaus kitam tiesiog prisilietimu ar rankos paspaudimu.  Efektyvi rankų higiena  yra veiksmingiausia priemonė, siekiant užkirsti kelią mikrobų pernešimui ir plitimui.

Tyrėjai teigė, kad tinkamas rankų plovimas padeda kovoti su padidėjusio atsparumo antibiotikams problema.   Rankų plovimas gali užkirsti kelią 20 % kvėpavimo takų infekcijų. Sumažinus šių infekcijų skaičių taikant tinkamą rankų higieną, būtų išvengta per didelio antibiotikų vartojimo, o tai yra pagrindinis veiksnys, susijęs su atsparumu antibiotikams visame pasaulyje. Svarbu tai, kad laikantis rankų higienos būtų išvengta mikroorganizmų, kurie jau yra atsparūs antibiotikams.

Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2021 m.) apie 1,8 milijono vaikų, jaunesnių nei penkerių metų, visame pasaulyje miršta nuo viduriavimo ligų ir plaučių uždegimo, o galėtų apsisaugoti nuo užsikrėtimo tinkamai plaunant rankas su muilu ir vandeniu.

Venkite liesti neplautomis rankomis akis, burną, nosį dėl galimo patogeninių mikroorganizmų patekimo į organizmą per gleivines. Rankos plaunamos taip (1 pav.): rankų plaštakos ir riešai sudrėkinami vėsiu vandeniu (karštas vanduo nuriebalina, skatina odos pabrinkimą (patinimą), išsausėjimą), naudojant skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus pH, dozatoriuose. Kietas muilas nerekomenduojamas viešose vietose, tačiau gali būti naudojamas namuose, jei juo naudojasi vienas žmogus ar šeimoje niekas neserga užkrečiamąja liga.  Rankas muiluoti trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus (15–20 sek.). Judesius pakartoti kelis kartus. Tada muiluotas rankas nuplauti tekančio vandens srove, vandeniui tekant nuo riešo pirštų link. Nusiplovus rankas gerai nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Vandens čiaupą užsukti su panaudotu rankšluosčiu ar servetėle, kuri išmetama į šiukšliadėžę. Rankų pirštų oda po žiedais yra labiau kolonizuota mikroorganizmais negu rankų pirštų oda be papuošalų. Kai kurie mikroorganizmai po žiedu gali išgyventi ilgiau nei keletą mėnesių. Rankų pirštų panagėse yra didelės bakterijų koncentracijos, gramneigiamos floros (įskaitant Pseudomonas spp.), stafilokokų, Corynebacteria ir mieliagrybių. Naujai užlakuotas nagų lakas neskatina bakterijų skaičiaus augimo panagėse, tačiau besilupančio nagų lako dalelės gali gerokai padidinti mikroorganizmų skaičių ant pirštų. Taip pat esant lakuotiems nagams sunku įvertinti panagių švaros būklę.

Kada plauti rankas?

Kai tik pastebime, kad jos nešvarios. Rankas reikėtų plauti maždaug kas valandą, ypač: 1. po naudojimosi tualetu, 2. po žaidimo su gyvūnais, 3. prieš ir po maisto gaminimo, 4. prieš valgį, 5.  po pasivažinėjimo dviračiu, paspirtuku. Medicinos personalo rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose būtina: 1. Prieš sąlytį su pacientu, apsaugant pacientą nuo pavojingų patogenų, esančių ant rankų, 2. Prieš aseptinę medicininę procedūrą, 3. Susiteršus rankas kūno skysčiais ir po pirštinių nusimovimo,  4. Po sąlyčio su pacientu, apsaugant save ir aplinką nuo paciento mikroorganizmų, 5. Po sąlyčio su paciento aplinka, jei liesti paciento aplinkos daiktai, tokie kaip spintelė, lova ir kt. Šių rankų higienos taisyklių turi laikytis ir asmenys, besirūpinantys pacientais namuose.

Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones). Tinkamas jų naudojimas nužudo daugumą mikroorganizmų ant rankų ir užkerta kelią ligoms plisti. Rekomenduojamas naudoti 60–85% alkoholio pagrindu tirpalus, tokios koncentracijos antiseptikai patys efektyviausi, didesnės koncentracijos mažiau veiksmingi. Taip yra todėl, kad baltymai sunkiai denatūruojami esant per mažai vandens koncentracijai. Alkoholiai in vitro labai gerai veikia tiek gramteigiamas, tiek gramneigiamas bakterijas, grybelius. Tačiau alkoholiai beveik neveikia bakterijų sporų ir pirmuonių bei blogai veikia ne lipofilinius virusus.

Dažnas alkoholinio rankų antiseptiko naudojimas gali sukelti odos sausumą, jeigu jo sudėtyje nėra odos drėkiklių ar kitų odą minkštinančių priedų. Pavyzdžiui, odos sausumą sukeliantis alkoholio poveikis gali būti sumažintas pridedant 1–3 % glicerolio arba kito odos minkštiklio. Remiantis tyrimų duomenimis, alkoholiniai antiseptikai, kurių sudėtyje yra drėkinamųjų priedų, kelia mažesnį odos dirginimą ir sausumą negu muilas ar antibakterinis muilas.

Tyrimų metu buvo ištirtas etanolio veiksmingumas prieš virusus, rezultatai parodė, kad etanolio veiksmingumas yra didesnis prieš apvalkalą turinčius virusus ir mažesnis prieš apvalkalo neturinčius virusus. Veiksmingumas prieš apvalkalą neturinčius virusus padidėjo, kai į alkoholio pagrindu pagamintus preparatus buvo pridėta rūgščių.

Tyrimas, tiriantis baktericidinį rankų dezinfekavimo preparatų aktyvumą prieš Candida auris, parodė, kad naudojant 70 % etanolio pagrindu pagamintą rankų dezinfekavimo priemonę mikroorganizmų skaičius sumažėjo 4 log10,  naudojant kiekybinį nešiklio metodą.  Chirurginiai rankų šveitikliai, kurių sudėtyje yra  chlorheksidino gliukonato, sumažino <2,0 log10 ir buvo mažiau veiksmingi, kai į preparatą nebuvo įtrauktas alkoholis. Mokslininkai taip pat ištyrė 2 alkoholio pagrindu pagamintas formuluotes: etanolio (54–66 %) – izopropanolio (9–11 %) ir 75 % etanolio dezinfekavimo priemonę prieš C. auris mikroorganizmų kultūrą ant dirbtinai užterštos kiaulės odos. Kompozicijos sumažino mikroorganizmų skaičių atitinkamai 2,92 log10 ir 2,44 log10.

Vienos sveikatos priežiūros įstaigos vankomicinui atsparūs enterokokų izoliatai toliaravo, kai buvo veikiami 23 %  izopropanolio priemone. Kai šie izoliatai buvo veikiami 70 % izopropilo alkoholio sultinio kultūroje, buvo gautas visiškas enterokokų pašalinimas. Kito tyrimo metu buvo aprašytas benzalkonio chlorido, ketvirtinio amonio junginio, vieno arba kartu su alkoholiu, aktyvumas. Kai S. aureus buvo naudojamas kaip bandomasis mikroorganizmas, vien BK sukėlė log10 sumažėjimą iki 4 valandų po apdorojimo. BK 0,2 %  SARS-CoV-2 sumažėjo >3 log10 per 15 sekundžių nuo poveikio.

Parengė NVSPL chemijos specialistė, Kauno kolegijos lektorė Evelina Bogušienė