Reta liga, kuria serga apie 0,05 proc. asmenų. Amebiazė

Amebiazę sukelia Entamoeba genties parazitinis pirmuonis, neturintis pastovios kūno formos (primityviausias vienaląstis gyvūnas) – Entamoeba histolytica (E. histolytica), kuris susijęs su žarnyno ir ne tik žarnyno ligomis. Sveikstančio po susirgimo ligonio 1 grame išmatų gali būti iki 6 milijonų cistų*, kuriomis gali užsikrėsti kiti žmonės. Amebiaze serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 asmenų.

Lietuvoje iš viso per 2019–2022 metus buvo registruota 40 susirgimų amebiaze. Iš jų hospitalizuota 14 asmenų, o vienas asmuo – mirė. Tris ketvirtadalius visų sirgusiųjų asmenų sudarė miestų gyventojai.

Dažniausiai ligos simptomai atsiranda nuo užsikrėtimo praėjus 2–4 savaitėms. Infekcinė dozė yra 10¹–10³ cistų. Parazitinių amebų poveikis priklauso nuo infekcinės dozės, organizmo ir mitybos būklės.

1. Vieniems susirgimas praeina be žymesnių sveikatos sutrikimų, tik ligonis gali jausti silpnumą, pradeda dažniau tuštintis, o išmatose pasirodo gleivės ir kraujas.

2. Kitiems infekcija pradeda vystytis ūmiai. Ligonį vargina dažnas viduriavimas, net iki 15 kartų per parą, skausmingas noras tuštintis, pilvo skausmai, netenkama apetito, pučia pilvą, krenta svoris, vystosi anemija, gali atsirasti net odos pažeidimai, išmatos būna vandeningos arba „aviečių žėlė“ pavidalo, liga trunka 1–2 savaites. Esant tokiems simptomams ir nesigydant liga gali užsitęsti iki keleto mėnesių ar net metų, žmogų vargins pasikartojantis kraujavimas iš žarnyno, periodinis viduriavimas, pykinimas, nuovargis, dešinio klubo srities skausmai. Nustatyta, kad nėščioms moterims, patyrus stresą, išsivysto žaibinė amebiazė, gali įvykti persileidimas.

3. Kartais E. histolytica patenka į kepenis, plaučius, inkstus ar smegenis – tuose organuose formuojasi pūliniai ir vystosi simptomai, priklausomai nuo to, kuriame organe „įsitaiso“ parazitinė ameba.

Kodėl kai kurie atvejai būna besimptomiai, o kitiems išsivysto ūmi liga?

1. Pakliuvusi į žmogaus organizmą E. histolytica cista išsilaisvina nuo dangalo, nuslenka į storąjį žarnyną ir ten apsigyvena bei dauginasi. Dauginimosi metu susidaro daug smulkių cistų, kurios su išmatomis pasišalina į aplinką. Taigi, apie 90 proc. atvejų, kai žmogus turi E. histolytica žarnyne, yra besimptomiai. Tik 10-20 proc. asmenų suserga.

2. Asmenims, turintiems šalutinių susirgimų, pasikeitus mitybos įpročiams, esant stresinei situacijai ar dėl kažkokių kitų priežasčių, ramiai gyvenusi žarnyne parazitinė ameba suaktyvėja išskirdama fermentus, tirpdančius žarnos gleivinę ir besidaugindama ima skverbtis į žarnos sienelės audinius sukeldama pūlinukus ir kraujuojančias opas. E. histolytica dažniausiai pažeidžia akląją, skersinę ir sigmoidinę storojo žarnyno dalis.

3. Kartais parazitas, besiskverbdamas į žarnos sienelę, prasigraužia į kraujagysles, pakliūva į didįjį kraujo apytakos ratą ir yra nunešamas į kitus organus. Vystosi ne žarninė ligos eiga.

Infekcijos šaltinis yra Entamoeba histolytica užsikrėtęs besimptomis, sveikstantis ar užsitęsusia ligos forma sergantis žmogus, kuris su išmatomis platina šio pirmuonio cistas. Iš aplinkos pakliuvusioms cistoms į sveiko žmogaus organizmą (per nešvarias rankas, užterštą vandenį, maistą ar valgant neplautas daržoves, uogas, vaisius, nuo namų apyvokos daiktų, žaislų ir kt., kai namuose yra sergantis amebiaze ligonis), ištirpsta jų dangalai, žarnoje atsiranda gyvybingos ir judrios amebos. Žmogui viduriuojant pasišalina ir pats pirmuonis, kuris aplinkoje greitai žūsta, tačiau cistos yra labai atsparios – drėgnoje aplinkoje išsilaiko iki mėnesio ir ilgiau (virinamos – žūsta iš karto).

Diagnostika

1. Pagrindinis tyrimas sergant žarnine amebiaze – išmatų mikroskopinis tyrimas. Pasituštinti reikia į vienkartinę lėkštelę. Išmatos renkamos iš vienos porcijos kelių vietų ir patalpinamos į specialų vienkartinį plastikinį indelį. Į išmatas neturi pakliūti šlapimas, vanduo ar dezinfekcinės medžiagos, nes pastarieji sunaikins amebas. Jei išmatose stebimos gleivingos ir kraujingos vietos, būtina paimti plastikinio indelio dangtelyje esančiu šaukšteliu mėginį ir iš tų vietų. Turėtų susidaryti maždaug graikiško riešuto dydžio išmatų mėginys. Tyrimo tikslumo patvirtinimui atliekamas ir E. histolytica antigeno tyrimas.

2. Tyrimas sergant nežarnine amebiaze – kraujo serologinis tyrimas ieškant antikūnų prieš E. histolytica amebą.

*cista (šiame tekste) – esant nepalankioms sąlygoms dangalu pasidengęs pirmuonis, kuri yra sferinės formos ir 12–15 µm dydžio, matomas tik pro mikroskopą.

Parengė NVSPL parazitologijos specialistė Daiva Veitienė