Slaugytojai – vieni didžiausią riziką darbe patiriančių darbuotojų

Slaugytojai – vieni iš didžiausią riziką susirgti profesinėmis ligomis turinčių sveikatos sektoriaus darbuotojų. Įvairių dezinfekcijos priemonių, kitų dirgiklių sukeliamos alerginės reakcijos, bronchų astmos, pamaininio darbo ir naktinių budėjimų lemtas per žemas arba padidėjęs kraujospūdis, stuburo ligos nuo sunkių ligonių kilnojimo, sąnarių, kaklo, nugaros, juosmens, rankų skausmai, rankų tirpimas, kojų patinimas, jų venų išsiplėtimas – tik dalis ligų, kurios „užsitarnaujamos“ per ilgus darbo metus.

Slaugytojų darbo kokybė, sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąlygų. Nesaugi darbo aplinka pažeidžia slaugytojų fizinę, dvasinę ir socialinę darną. Tai nuolatinis stresas dėl didelių darbo krūvių, ilgų darbo valandų, ne darbo užmokesčio. Šiandien iš slaugytojų kaskart reikalaujama prisiimti vis didesnę atsakomybę, nesudarant saugios ir kokybiškos darbo aplinkos.

Lietuvoje daugėja žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas. Tai rodo Higienos instituto duomenys. Tačiau medicinos darbuotojams nustatomų profesinių ligų skaičius vis dar yra labai mažas. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, jos sudaro tik 1,5–3,5 proc. visų asmenų, kuriems šios ligos yra diagnozuotos. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovės Danutės Margelienės pastebėjimu, oficialiai profesinės ligos nustatomos tik pavieniais atvejais.

Nors tyrimai rodo, kad beveik 60 procentų sveikatos ar socialinio sektoriaus darbuotojų patiria stresą, įvertinti konkrečią jo žalą sveikatai yra keblu. Lietuvoje galiojančiame profesinių ligų sąraše nėra streso sukeltų ligų. LSSO vadovė D. Margelienės teigimu „<...> nėra kriterijų, kaip įvertinti patiriamos emocinės įtampos pasekmes. Pavyzdžiui, kodėl nekalbama apie susidūrimo su mirtimi patiriamą stresą? Pas mus dar net nėra artimiesiems, giminėms tokiais atvejais teikiamos psichologinės pagalbos, o ką jau kalbėti apie medikus. Užsienyje po tokių išgyvenimų nori nenori tam tikrą laiką privalai praeiti psichoterapiją. Žmonės įpratę ligų nesusieti su profesine veikla, galbūt net patys save dėl jų kaltina, todėl net nesikreipia dėl to. O mediko tokia profesija, kad tenka daugiau ne savimi, bet kitais rūpintis“, – pastebėjo LSSO vadovė.

Nors pastaruoju metu Lietuvoje stengiamasi pagerinti slaugytojų darbo sąlygas, iššūkiai vis dar lieka. Svarbu skirti daugiau dėmesio slaugytojų gerovei ir užtikrinti jiems tinkamas sąlygas bei palaikymą siekiant užtikrinti efektyvią pacientų priežiūrą.

Slaugytojų ergonominių ir psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos tyrimas ir vertinimas pagerina darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo veiklos rezultatus ir yra profesinių ligų prevencijos pagrindas.

2024 m. gegužės 12 d. Tarptautinė slaugytojų taryba Tarptautinę slaugytojų dieną akcentuoja ekonominę slaugos galią, kuri kuria sveikus žmones ir visuomenę bei skatina sveiką ekonomiką. Tarptautinės slaugytojų dienos tema: „Mūsų slaugytojai. Mūsų ateitis. Slaugos ekonominė galia.“

Tarptautinė slaugytojų tarybos prezidentė Dr. Pamela Cipriano paaiškino pasirinktos temos priežastis: „Nepaisant to, kad slauga yra sveikatos priežiūros pagrindas, ji dažnai susiduria su finansiniais sunkumais ir visuomenės nuvertinimu. Tarptautinė slaugytojų taryba nusprendė 2024 m. dėmesį sutelkti į ekonominę slaugos galią, siekdama pakeisti požiūrį ir parodyti, kaip strateginės investicijos į slaugą gali atnešti didelę ekonominę ir visuomeninę naudą.

Manome, kad dabar atėjo metas keisti požiūrį. Ne kartą matėme, kaip dėl finansinių krizių sveikatos priežiūros srityje dažnai ribojamas biudžetas, dažniausiai slaugos paslaugų sąskaita. Toks redukcionistinis požiūris neatsižvelgia į didelę ir dažnai nepakankamai įvertintą ekonominę vertę, kurią slauga suteikia sveikatos priežiūrai ir visai visuomenei.“

Labai svarbu įmonių, įstaigų vadovams organizuoti profesinės rizikos vertinimą, tame tarpe ir ergonominių bei psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą bei vertinimą. Identifikuojant šiuos veiksnius, analizuojama darbo vietos tipas, veiklos pobūdis, naudojamos pagrindinės ir pagalbinės darbo priemonės. Rizikos tyrimo etape tiriami šie pagrindiniai darbo sunkumo ergonominiai veiksniai: fizinio darbo krūvis keliant krovinį rankomis, krovinio stūmimas/traukimas, daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai, nuolat pasikartojantys rankų judesiai, statinio darbo krūvis, darbo poza.

Streso darbe vertinimu nustatomi veiksniai susiję su:

• darbo aplinkos sąlygomis,

• darbo reikalavimais,

• darbo organizavimu,

• darbo turiniu,

• darbuotojų tarpusavio santykiais ir/ar santykiais su darbdaviu, trečiaisiais asmenimis.

Ištyrus ir įvertinus slaugytojų ergonominius ir psichosocialinius rizikos veiksnius, gaunama abipusė nauda: patiriama mažiau išlaidų ir sumažėja rizika, todėl taip pat mažėja darbuotojų nedarbingumas ir kaita, rečiau įvyksta nelaimingų atsitikimų, sumažėja bylinėjimosi grėsmė teismuose, nustatomas streso darbe priežastys.

NVSPL Profesinės rizikos vertinimo skyrius ištiria ir įvertina ne tik ergonominius ir psichosocialinius rizikos veiksnius, bet ir atlieka darbo vietų pilną profesinės rizikos vertinimą akredituotais metodais.

Parengė NVSPL profesinės sveikatos specialistė Marina Kodzis

Straipsnis parengtas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, savaitraščio “Lietuvos sveikata” informaciją.

Kontaktai:

Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus

Profesinės rizikos vertinimo poskyris

Studentų g. 45A, Vilnius

tel. +370 5 2121167, mob. +370 610 30041

profesine.rizika@nvspl.lt