Stuburo skausmas – viena dažniausių problemų pasaulyje. Kaip jo išvengti?

Visame pasaulyje, milijonai žmonių patiria stuburo sutrikimus. Nugaros ir kaklo skausmai yra viena didžiausių problemų pasaulyje socialine, psichologine, medicinine ir ekonomine prasme. Pavyzdžiui, apatinės nugaros srities skausmas yra penkta pagal dažnumą priežastis, dėl kurios žmonės kreipiasi į gydytojus. Kaklo ir krūtinės dalies skausmai pasitaiko gerokai rečiau. Apytiksliai vienas milijardas žmonių kenčia nuo stuburo skausmo. Stuburo skausmas yra labiau paplitęs nei vėžys, insultas, širdies ligos, diabetas ir Alzheimerio liga kartu sudėjus.

2023 m. kampanija „Move Your Spine“ ragina žmones rūpintis savo stuburais ir nepamiršti fizinio aktyvumo. Tyrimai parodė, kad fizinio aktyvumo trūkumas prisideda prie stuburo skausmo ir negalios. „Move Your Spine“ skatina įvairaus amžiaus ir visų tautų žmones būti aktyviems ir palaikyti stuburo sveikatą judant.

Manoma, kad per vienerius metus 15–20 proc. suaugusiųjų žmonių patiria juosmens skausmą, o bent vieną kartą per gyvenimą – 60–80 proc. visų suaugusiųjų. Dažniausiai aštrūs juosmens skausmo epizodai praeina per porą savaičių, bet daliai žmonių jie kartojasi nuolat. Per metus aštrius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Socialinis ir ekonominis apatinės nugaros dalies skausmo poveikis yra milžiniškas, kadangi jis pasireiškia daugiau kaip 70 proc. Europos gyventojų bent vieną kartą per gyvenimą, o 17–31 proc. gyventojų nuo jo kenčia dažnai.

Tai gali būti tik paprasčiausias nestiprus kaklo, nugaros ar juosmens skausmas. Tačiau dažnai besikartojantis, intensyvus ar ilgai trunkantis nugaros skausmas ir vėliau išsivystanti negalia gali turėti didelį poveikį bendrai žmogaus sveikatai ir emocinei būklei, kartais reikšmingai apriboti jo galimybę dirbti ar atlikti įprastas kasdienes veiklas. Moksliniai tyrimai parodė, kad ilgalaikė statinė kūno padėtis, netinkamos darbo sąlygos ilgai sėdint ir ergonomikos principų nesilaikymas, prasta laikysena, sėdimas gyvenimo būdas ir itin mažas bendras fizinis aktyvumas yra svarbūs (tarp daugelio kitų) nugaros skausmo ir kitų stuburo sutrikimų veiksniai.

Beveik trečdalį gyvenimo praleidžiame darbe, dažniausiai ilgas valandas sėdėdami prie kompiuterio. Apskaičiuota, kad šitaip žmogus per karjerą išbūna iki 65 tūkstančių valandų. Ir tai jau pranoksta netgi miegui skirtą laiką. Ilgas sėdėjimas didina antrojo tipo diabeto, nutukimo, venų trombozės, širdies ir kraujagyslių ligų bei mirtingumo riziką. Tačiau išeitis yra – išsijudinti galima ir nepakilus iš darbo vietos. Raumenų tempimo pratimas atliekamas švelniai tempiant nurodyta kryptimi (nesukeliant skausmo) nesulaikant kvėpavimo ir įtempimas išlaikomas kelias ar keliolika sekundžių.

Darbo metu poilsis yra būtinas siekiant išlaikyti bei pagerinti darbuotojų gerą savijautą ir sveikatą. Tuomet gerėja produktyvumas, susikaupimas. Pagal Lietuvos higienos normą 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, nepertraukiamai prie kompiuterio dirbantiems asmenims kas valandą priklauso penkių (dešimties) minučių poilsio pertraukėlė. Jos metu reikėtų atlikti nuovargį ir raumenų įtampą mažinančius fizinius pratimus. Taip pat labai svarbūs ergonominius reikalavimus atitinkantys baldai, užtikrinantys taisyklingą kūno pozą, bei įvairūs pratimai*.

Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai įpareigoja įmonių, įstaigų vadovus organizuoti ergonominių rizikos veiksnių tyrimą ir vertinimą. Identifikuojant šiuos veiksnius, analizuojamas darbo vietos tipas, veiklos pobūdis, naudojamos pagrindinės ir pagalbinės darbo priemonės. Rizikos tyrimo etape tiriami šie pagrindiniai darbo sunkumo ergonominiai veiksniai: fizinio darbo krūvis keliant krovinį rankomis, krovinio stūmimas ir/ar traukimas, daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai, statinio darbo krūvis, darbo poza.

Ištyrus ir įvertinus ergonominius rizikos veiksnius įmonėse ir įstaigose, gaunama abipusė nauda tiek darbdaviams, tiek darbuotojams: patiriama mažiau išlaidų, sumažėja rizika, todėl mažėja darbuotojų nedarbingumas ir kaita, rečiau įvyksta nelaimingų atsitikimų, rečiau kreipiamasi į teismus dėl žalos atlyginimo.

Ergonominių rizikos veiksnių ir profesinės rizikos tyrimas bei vertinimas užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo veiklos rezultatus ir yra profesinių ligų prevencijos pagrindas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Profesinės rizikos vertinimo poskyris visoje Lietuvoje ištiria ir įvertina ne tik ergonominius rizikos veiksnius, bet ir atlieka darbo vietų pilną profesinės rizikos vertinimą.

Daugiau informacijos, susijusios su profesinės rizikos vertinimu, suteiks

Profesinės rizikos vertinimo poskyrio specialistai

Tel. +370 610 30 041; el. p. profesine.rizika@nvspl.lt

Parengtą pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir www.lsveikata.lt ir https://www.worldspineday.org/ medžiagą.