Šuliniai. Mikrobiologo žvilgsnis

Vanduo toks įprastas mūsų gyvenime, kad mes net nesusimąstome apie jį. Dar nuo mokyklos laikų žinome, kad jo cheminė formulė – H2O: du vandenilio atomai ir vienas atomas deguonies.

Vandenį mes ne tik geriame, bet ir juo prausiamės, naudojame buityje. Šaltas dušas atgaivina karštą vasaros dieną, o karšta vonia sušildo šaltą žiemos vakarą. Daugelis žino, kad nekokybiškas vanduo gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus.

Pagrindiniai vandens tiekėjai gyventojams yra vandentiekis ir šuliniai. Šulinių vandenį naudoja tūkstančiai gyventojų, todėl labai svarbu, kad jis būtų švarus. Viešųjų šulinių ir versmių kaptažo įrenginių savininkai ar teisėti valdytojai ne rečiau kaip vieną kartą per metus privalo organizuoti vandens mikrobiologinių ir pagrindinių cheminių bei fizikinių rodiklių (nitratai, nitritai, amonis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis) tyrimą. 

Atliekant individualių šulinių ir versmių geriamojo vandens tyrimus, turi būti nustatomas bent žarninių lazdelių (Escherichia coli) skaičius 100 ml vandens, žarninių enterokokų skaičius 100 ml vandens, nitratų, nitritų, amonio kiekis, permanganato indeksas ir savitasis elektrinis laidis.

Vanduo laikomas saugiu gerti tik tuomet, kai jis nėra užterštas parazitais, jame nėra mikroorganizmų ir kitų medžiagų, galinčių pakenkti žmogaus sveikatai. Tam, kad būtumėte tikri, jog geriate švarų ir nekenksmingą vandenį, rekomenduojama reguliariai tirti geriamą vandenį. Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ ekspertai gyventojams pataria – jei naudojate šulinių ar gręžinių vandenį maistui, atšilus orams, nepamirškite pasitikrinti, ar vanduo tebėra tinkamas gerti. Šulinių vandenį patartina tirti pavasarį, kai ištirpsta sniegas.

Geriamojo vandens kokybės rodiklius reglamentuoja HN 24-2023 „Geriamo vandens ir saugos kokybės reikalavimai“

Geriamojo vandens kokybės mikrobiologiniai rodikliai:

• Žarninės lazdelės (E.coli) 100 ml – neturi būti (0).

• Žarniniai enterokokai 100 ml – neturi būti (0).

Fasuojamojo geriamojo vandens kokybės mikrobiologiniai rodikliai:

• Žarninės lazdelės (E.coli) 250 ml – neturi būti (0).

• Žarniniai enterokokai 250 ml – neturi būti (0).

Žarninės lazdelės (Esherichia coli) – normaliai gyvena šiltakraujų gyvūnų ir žmonių žarnyne. Jų buvimas vandenyje rodo fekalinę taršą, o tai kelia didelę riziką susirgti žarnyno infekcinėmis ligomis.

Žarniniai enterokokai yra įprasta žmogaus ir gyvūnų bei vabzdžių mikroflora. Žarniniai enterokokai vandenyje yra fekalinės taršos įrodymas. Jei atliktame vandens tyrime nustatoma, kad jame būta E. coli ir žarninių enterokokų, laikoma, kad vandenyje gali būti salmoneliozės, vidurių šiltinės ir dizenterijos sukėlėjų, yra grėsmė susirgti Hepatitu A, roto ir noro virusinėmis infekcijomis.

Dėl skirtingos aplinkos, skirtingų vandens tiekimo sistemų vandens kokybė labai įvairuoja. Be minėtų vandens kokybei nustatyti yra svarbūs ir kiti geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai.

Kiti geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai:

• Koliforminės bakterijos 100 ml – neturi būti (0).

• Lūžinės klostridijos (Clostridium perfringens) ir jų sporos100 ml – neturi būti (0).

Koliforminės bakterijos dažniausiai gyvena žmonių ir šiltakraujų gyvūnų žarnyne, aptinkamos vandenyje, grunte. Nereiklios mitybai, patekusios su fekalijomis į aplinką gali daugintis dirvožemyje, vandenyje, piene, kituose maisto produktuose. Koliforminės bakterijos, ypač Escherichia coli, yra vandens ir maisto užterštumo įvertinimo indikatorius, taršos fekalijomis rodiklis.

Lūžinės klostridijos (Clostridium perfringens) ir jų sporos tiriamos geriamajame vandenyje tuo atveju, jei to poreikį rodo rizikos vertinimo rezultatai. Lūžinių klostridijų (Clostridium perfringens) ir jų sporų aptinkama vandenyje, dirvoje, srutose.

Gyvybingųjų bakterijų (kolonijas sudarančių vienetų) skaičius. Tai 1 ml esančių ir

konkrečioje terpėje bei nustatytoje temperatūroje sudarančių kolonijas bakterijų kiekis. Rodiklis svarbus vertinant valymo įrenginių efektyvumą, vandens savaiminio apsivalymo procesus, taip pat geriamojo vandens kokybę ir tinkamumą vartoti. Kolonijas sudarančių vienetų skaičius – taip pat geras dezinfekcijos efektyvumo rodiklis.

   Mikrobiologinė vandens kokybė turi būti svarbi tiek vartotojams, tiek vandens tiekėjams bei sveikatos organizacijoms. Gyventojų vartojamame vandenyje fekalinės taršos neturėtų būti, todėl kasant šulinius ir reikia laikytis visų nustatytų reikalavimų. Šulinio ar versmės kaptažo įrenginio vieta turi būti parenkama atsakingai, laikantis atitinkamų reikalavimų, kurie yra nurodyti HN 43:2020 „ŠULINIŲ IR VERSMIŲ KAPTAŽO ĮRENGINIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“.

Naudokime švarų vandenį ir neleiskime plisti  su vandeniu susijusioms užkrečiamosioms ligoms.

Kviečiame Jus išsitirti vandenį Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje.

Parengė NVSPL Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Vandens ir maisto tyrimų poskyrio vedėja Laimutė Ivanauskienė