Šuliniai. Parazitologo žvilgsnis

Vandeniu plintančių ligų aptinkama visame pasaulyje, o ligų protrūkiai, kuriuos sukelia bendruomenių vandens sistemų užterštumas, gali paveikti daugelį vartotojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 80 infekcinių ligų gali būti perduodamos per vandenį. Vandeniu plintančios parazitinės ligos plinta trečiojo pasaulio šalyse dėl žemo sveikatos lygio, o išsivysčiusiose šalyse dėl nuotekų nutekėjimo į geriamąjį vandenį. Pagal Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ nustatyta, kad 20 m spinduliu apie šulinį ir versmės kaptažo įrenginį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis.

Vandeniu plintantys žmogui patogeniški parazitai sukelia ekonomines pasekmes, skaičiuojamos išlaidos apima ne tik nukentėjusių pacientų išlaidas gydymuisi, bet ir atsiranda nepasitikėjimas geriamojo vandens kokybe ir vandens pramone apskritai. Per pastaruosius tris dešimtmečius labai išaugo susidomėjimas geriamojo vandens užterštumu patogeniniais pirmuonimis.

Žemėje yra apie 15000 pirmuonių rūšių. Tačiau daugiausia sveikatai reikšmės turi šios klasės: Sarcodina, Flagellata, Sporozoa ir Infusoria. Parazitiniai pirmuonys, plintantys per vandenį ir patogeniški žmonėms yra Toxoplasma gondii, Entamoeba histolytica, Cyclospora cayetanensis, Isospora belli, Blastocystis hominis, Balantidium coli., Sarcocystis spp. ir Negleria spp. Tačiau dažniausiai su vandeniu susijusios parazitinės ligos yra kriptosporidiozė (sukėlėjas – Cryptosporidium) ir giardiazė (liambliozė) (sukėlėjas – Giardia lamblia).

Tinkamai pastatytų ir prižiūrimų giluminių gręžinių užterštumas parazitais yra retas. Parazitai, tokie kaip Giardia ir Cryptosporidium, paprastai siejami su paviršinio vandens šaltiniais (tvenkiniais, ežerais, upėmis ir kt.). Šuliniuose šie parazitai atsiranda dėl netinkamo šulinio įrengimo, dėl ko paviršiniai vandenys nuteka į geriamąjį vandenį.

Cryptosporidium ir Giardia parazitais užsikrečiama nurijus užkrėsto vandens. Išmatos į vandenį gali patekti tokiais būdais kaip: neveikiančios nuotekų sistemos, užterštos lietaus kanalizacijos ir žemės ūkio nuotekos. Ypač pavojingos yra ganyklos šalia gyvenviečių. Gyvulių ekskrementuose esantys parazitai gali būti nuplauti su lietaus vandeniu į požeminius vandenis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje 2020–2022 metais susirgimų kriptosporidioze nebuvo registruota, tačiau užfiksuotas 31 atvejis, kai buvo užsikrėsta liamblijomis. Pastarieji pirmuonys pakankamai ilgai gali išgyventi aplinkoje nežuvę. Giardia parazitai išgyvena dirvožemyje, kai temperatūra yra apie +4°C apie 7 savaites (49 dienas), kambario temperatūroje, esant apie +25°C – 1 savaitę (7 dienas). Sausoje, šiltoje aplinkoje, esant tiesioginiams saulės spinduliams, giardijos gali išlikti gyvos kelias dienas, drėgnoje, vėsioje aplinkoje – keletą savaičių. Vandenyje, kai vandens temperatūrai yra žemesnė nei 10°C (pvz., ežerų, upių, tvenkinių užšalusiame vandenyje) giardijos gali išlikti 1-3 mėnesius. Kai vandens temperatūra aukštesnė nei 10°C (pvz., upių vanduo po kritulių, ežerų, tvenkinių vanduo vasaros metu) giardijos išlieka gyvybingos trumpesnį laiką, pvz., esant virš 37°C temp. – mažiau nei 4 dienas. O Cryptosporidium parazitai turi apsauginį apvalkalėlį, kurio dėka drėgnoje aplinkoje gali išlikti gyvybingi apie 2-6 savaites.

Žinant gyvybinius parazitinių kirmėlių (toliau helmintų) ciklus galime numanyti, kad šuliniuose gali būti tie parazitai, kurie su paviršiniais vandenimis atplaunami nuo dirvožemio. Pavyzdžiui, Ascaris lumbricoides (askaridžių) kiaušinėliai, esant palankioms sąlygoms, patekę ant dirvožemio ar į vandenį per kelias savaites subręsta ir tampa pavojingi žmonėms. Jie užsikrečia nuo nešvarių rankų, valgydami neplautas žalias daržoves, vaisius, uogas, vartodami užterštą vandenį ar jame maudydamiesi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis Lietuvoje 2020–2022 metais askaridėmis užsikrėtė 426 žmonės. Taip pat, Lietuvos vandenyse galima aptikti ir Toxocara spp.(toksokarų) parazitus. Žmonės užsikrečia, kai šunys ar katės išskiria parazitų kiaušinėlius, kurie subręsta dirvožemyje ar vandenyje ir tampa užkrečiami, o su užterštomis daržovėmis, žalumynais, uogomis ar vandeniu patenką į burną. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje 2020–2022 metais toksokaroze sirgo 60 žmonių.

Vanduo tinkamas gerti, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti pavojų žmonių sveikatai, bei jis turi atitikti Higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius bei parametrų vertes. Jei įtariama, kad vanduo yra netinkamas gerti – geriamojo vandens tiekėjai apie tai nustatyta tvarka turi informuoti teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir geriamojo vandens vartotojus. Jeigu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, kad užterštas geriamasis vanduo gali kelti pavojų žmonių sveikatai, ji geriamojo vandens tiekėjams nurodo, kokią papildomą geriamojo vandens programinę priežiūrą reikės vykdyti.

Norint savarankiškai profilaktiškai ištirti vandenį dėl parazitų, reikia 10 litrų vandens mėginį nugabenti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, kur per kelias dienas specialistai nustatys, ar vandenyje nėra žmogui patogeniškų parazitų.

Taigi, apibendrindami galime teigti, kad pasaulyje yra įvairių pirmuonių ir helmintų, kuriais galima užsikrėsti per šulinio vandenį, tačiau reikia nepamiršti, kad tai nutinka pakankamai retai.

Kviečiame Jus išsitirti vandenį Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje.

Parengė Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyris parazitologijos specialistė Akvilė Jucevičiūtė