Sveikatos rizikos veiksniai – jų įtaka ir prevencija

Kasmet rugsėjo 26-ąją minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena (angl. World Environmental Health Day). Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai. Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacija (angl. IFEH). 2011 metų rugsėjo 26 d. Indonezijoje ši organizacija įvardino aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė), cheminiai ir biologiniai veiksniai.

Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams, biologiniams  ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai: gyvensena (50 proc.), genetinis pagrindas (20 proc.), aplinka (20 proc.) ir medicinos pagalba (10 proc.). Taigi, gyventojų sergamumui ir mirtingumui įtakos turi daugybė veiksnių, tarp jų ir aplinkos faktoriai. Žmogus savo veikla gali reikšmingai keisti aplinką, tačiau aplinkos ir klimato pokyčiai gali daryti vis reikšmingesnę įtaką žmonių sveikatai ir gerovei.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulinės aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos problemos lemia daugiau nei 12,6 mln. mirčių kasmet. Remiantis PSO duomenimis, daugiau nei 100 ligų ir traumų yra tiesiogiai susiję su aplinkos sveikatos problemomis. Dažnai dėl minėtų  problemų sukeliama  didesnė įtaka toms bendruomenėms, kurios yra neturtingos ir jau taip turi nepakankamą sveikatos priežiūrą. „Verywell Health/Ypatingai gera sveikata“ (2020 m.) ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 780 mln. žmonių visame pasaulyje neturi prieigos prie švaraus geriamojo vandens, daugiau kaip 2200 vaikų kiekvieną dieną miršta nuo prastos vandens kokybės (užteršto mikrobais ir cheminėmis medžiagomis) sukeltų ligų. Nekokybiška, nepakankama  mityba taip pat yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių mirčių nuo vėžinių susirgimų  priežastis, tai sudaro maždaug 35 procentus mirčių visame pasaulyje.  

Džiugu, kad net 155 pasaulio valstybės pripažįsta, kad jų piliečiai turi teisę gyventi sveikoje aplinkoje, nes tai įtvirtinta nacionaliniuose įstatymuose arba tarptautiniuose susitarimuose. Nepaisant aukščiau minėtų teisinių apsaugos priemonių, PSO apskaičiavo, kad 23 procentai visų mirčių yra susijusios su pavojumi aplinkai, pavyzdžiui, dirvožemio ir oro tarša, vandens užterštumu ir cheminių medžiagų kenksmingu poveikiu. Įvairių pramoninių teršalų poveikis taip pat gali turėti įtakos augančių vaikų smegenų funkcijoms, kas daro įtaką vaikų vystymosi vėlavimui, elgesio sutrikimams ir netgi mažesniam vaiko intelekto koeficientui. Manoma, kad vyresnio amžiaus žmonėms teršalų įtaka gali būti siejama su Alzheimerio ir Parkinsono bei kitomis ligomis. Reiktų paminėti, kad paskutinis dešimtmetis buvo karščiausias žmonijos istorijoje ir visi pasaulio gyventojai jau patiria šiuos klimato kaitos padarinius, nes įvairiose Žemės rutulio vietose kyla vis daugiau gaisrų, potvynių ir uraganų, kurie tampa nuolatiniais veiksniais, keliančiais pavojų gyvybei, gyventojų pragyvenimo šaltiniams ir jų apsirūpinimu maistu. Klimato kaita taip pat turi įtakos kenksmingų mikrobų ir virusų plitimui bei daro įtaką nariuotakojų, pernešančių ligos sukėlėjus, gausėjimui. PSO ekspertai perspėja, kad jei laiku nebus imtasi veiksmų, tikėtina, kad dažniau kils naujos pandemijos, turinčios didesnį nepalankų ekonominį poveikį ir veikiančios žmonių mirtingumo ir sergamumo augimą.

Kaip ištirti neigiamą poveikį?

Vienas iš būdų mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai – esamų ir/ar planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūros, kurių metu išsiaiškinami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas, ir kt.), įvertinama technologijos įtaką gyventojų sveikatai per oro taršos ir kvapų emisijas, išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos. Esant poreikiui, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriuje dirba patyrę specialistai, kurie savo darbe naudoja šiuolaikines kompiuterines prognozavimo technologijas (geografinę informacinę sistemą ArcGis, oro taršos ir kvapų vertinimo programą ADMS-Urban, triukšmo vertinimo programą IMMI).

Parengė NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas

Informacija parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. WHO), Jungtinių tautų organizacijos (angl. UNO), Tarptautinės aplinkos ir sveikatos federacijos (angl. IFEH) pranešimus.