Mikrobiologinė kosmetikos sauga – kas tai?

Kosmetikos gaminys – medžiaga ar preparatas, skirtas išorinėms kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims burnos ertmės gleivinei valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą ir/ar koreguoti kvapą, apsaugoti ir/ar palaikyti jų  gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus [1]. Dėl odos barjero ir gynybinių mechanizmų, kosmetika nebūtina sterili, tačiau ji turi būti saugi vartotojui. Nepaisant to, mokslinėje literatūroje pranešta apie komerciškai prieinamų produktų mikrobiologinį užterštumą. Pseudomonas fulva, Pseudomonas monteilii, Citrobacter freundii, Staphylococcus aureus, Staphylococcus spp. ir Candida spp. buvo aptikti lūpų dažuose. Pudroje buvo indentifikuotos bakterijos, kaip Bacillus spp., Staphylococcus aureus, Staphylococcus epidermidis, Salmonella ir Pseudomonas spp. Kremuose aptikta Escherichia coli, Bacillus spp., Bacillus cereus, Klebsiella spp.,Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas spp., Staphylococcus spp., Enterobacter spp., Enterococcusfaecalis, Micrococcus spp., Staphylococcus aureus, Streptococcus pyogenes ir Enterobacter aerogenes. Remiantis tyrimais, Staphylococcus buvo labiausiai paplitęs bakterinis odos patogenas. Esant atopiniam dermatitui, traumai ar nudegimui, sutrinka odos barjero funkcija, tokiais atvejais labai padidėja infekcijos, sudirginimo, alergijos rizika dėl mikrobiologiškai užterštos kosmetikos naudojimo. Tai gali sukelti tokias ligas kaip konjuktyvitą (akių junginės uždegimas), keratitą (ragenos uždegimas), kraujo infekciją. Kitų mokslininkų atlikti tyrimai nustatė ryšį tarp konjunktyvito ir Staphylococcus aureus [2,3].   

Kosmetikos gaminių sudėtyje esantys mineralai, augimo faktoriai, anglies ir azoto šaltiniai, vanduo sudaro tinkamą aplinką mikroorganizmams daugintis. Pastarieji gali metabolizuoti produkte esančias žaliavas hidroliziniais fermentais, kurie sukelia gaminio savybių pokyčius, kaip  struktūra, klampumas, spalva, kvapas.  Mikrobiologinis kosmetikos gaminių užterštumas gali atsirasti dėl žaliavų taip pat gaminant, pakuojant gaminį arba kai vartotojas jį naudoja. Pastaruoju atveju vartotojas yra atsakingas už kosmetikos gaminio saugą, pvz. užtikrinant tinkamas laikymo sąlygas [4]. Tiekiamų rinkai kosmetikos gaminių mikrobinis užterštumas turi atitikti 1 lentelėje nurodytas mikrobinio užterštumo ribines vertes, kurias reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 64:2017 „Kosmetikos gaminiai. Mikrobinio užterštumo ribinės vertės“ [5]. 

Kosmetikos gaminių galiojimo terminas nurodo, kiek laiko produkte esantys konservantai apsaugo produktą nuo mikroorganizmų poveikio ir cheminių virsmų. Galiojimo laikas nurodomas atidaryto indelio simboliu, nurodant viduryje 3M, 6M, 12M, 18M, 24M arba 36M, atitinkantį mėnesių skaičių.  Tyrime trys skirtingos kosmetikos gaminių grupės buvo įvertintos pagal mikrobiologinį užterštumą: 1 galiojimo laikas nebuvo praėjęs ir juo naudojosi tik vienas asmuo. 2 galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs ir kosmetikos gaminiu naudojosi daugiau nei vienas asmuo. 3 kosmetikos gaminys buvo naudojamas pasibaigus galiojimo laikui. Užterštumo lygis kosmetikos gaminių, kuriuos naudojo daugiau nei vienas asmuo, buvo nustatytas didesnis nei naudojamų tik vieno asmens. Be to, buvo pastebėta, kad didžiausias užterštumas buvo gaminiuose, kurie ir toliau buvo naudojami pasibaigus galiojimo laikui. Mikroorganizmai buvo identifikuoti kaip P. aeruginosa, Staphylococcus sp., Penicillium sp. ir Aspergillus sp. Tyrimas parodė, kad 97,9 proc. vartotojų ir toliau naudoja kosmetikos gaminius pasibaigus jų galiojimo laikui. Blakstienų tušas yra dažniausiai naudojama kosmetikos priemonė, kuri naudojama pasibaigus galiojimo laikui. Pastarajame buvo rasta  S. aureus (79 %) ir P. aeruginosa (13 %) mikroorganizmų [4, 6]. 

Parengė NVSPL chemijos specialistė, Kauno kolegijos lektorė Evelina Bogušienė

Literatūros šaltiniai:

1. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAP/dc0513e0991611e79723d3b5f8e7c104/ 

2. I.M. Michalek, S.M. John, F.L. Caetano dos Santos. Microbiological Contamination of Cosmetic Products –Observations from Europe, 2005–2018. Journal of European Academy of Dermatology and Venereology. 2019. Prieiga per: DOI: 10.1111/jdv.15728 

3. Namira Nusrat, Maftuha Ahmad Zahra, Akash Ahmed,Fahim Haque. Assessment of Potential Pathogenic Bacterial Load and Multidrug Resistance in Locally Manufactured Cosmetics Commonly Used in Dhaka Metropolis. Research Square. 2022, Prieiga per: DOI: https://doi.org/10.21203/rs.3.rs-2287318/v1 

4. Emine Kübra Yazici. Investigation of the Microbiological Contimination of Used Lipsticks and Mascaras.  Müjde Eeyilmaz. J. Fac. Pharm. Ankara. 2023. Prieiga per: Doi: 10.33483/jfpau.1209451 

5. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.133837/asr 

6. Krzysztof Skowron, Agnieszka Jakubicz, Anna Budzyńska, Agnieszka Kaczmarek, Katarzyna Grudlewska, Adrian Reśliński, Eugenia Gospodarek-Komkowska. Microbiological Purity Assessment of Cosmetics Used by One and Several Persons and Cosmetics After Their Expiry Date. National Library of Medicine. National Center for Biotechnology Information. 2017. PMID: 28646837