Peršalote? Antimikrobinius vaistus vartokite teisingai

Peršalimas yra dažna liga, kurią daugelis žmonių patiria bent kartą per metus. Dažniausiai jis sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl gydytojai nerekomenduoja vartoti antimikrobinių vaistų, tokių kaip antibiotikai, peršalus. Tačiau daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad antibiotikai yra veiksmingas būdas gydyti peršalimą. Šis klaidingas suvokimas turi rimtų pasekmių. Suaugusieji peršalimo ligomis serga  2–3 kartus per metus. Kūdikiai ir vaikai serga dažniau, ypač darželio amžiaus vaikai ir vaikai, turintys vyresnių brolių ir seserų, lankančių darželį/mokyklą.

Peršalimo ligos simptomai dažniausiai pasireiškia trimis stadijomis:

1. Ankstyvoji stadija (1–3 dienos po užsikrėtimo). 1–3 dienomis po užsikrėtimo, jaučiamas kutenimas gerklėje. Kiti simptomai, kurie gali atsirasti ankstyvuoju etapu:

· čiaudulys;

· bėganti nosis;

· užgulusi nosis;

· kosulys;

· užkimimas.

2. Aktyvioji stadija (4–7 dienos po užsikrėtimo). Simptomai šioje stadijoje dažniausiai pablogėja arba pasiekia piką. Prie jau esančių simptomų, prasidėjusių ankstyvojoje stadijoje, gali prisidėti:

· kūno skausmas;

· galvos skausmas;

· sloga;

· akių niežėjimas;

· nuovargis;

· karščiavimas (dažniau pasireiškia vaikams).

3. Vėlyvoji stadija (8–10 dienos). Peršalimo simptomai pradeda mažėti ir nykti. Kai kuriems žmonėms pasireiškia varginantis kosulys, kuris gali trukti iki 2 mėnesių po peršalinimo.

Jei simptomai pablogėja, prasideda karščiavimas, atsiranda papildomų simptomų, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Gali būti, kad išsivystė antrinė infekcija arba komplikacijos, pvz., bronchitas, sinusitas arba pneumonija.

Kas sukelia peršalimą?

Peršalimus sukelia virusai. Rinovirusai yra dažniausia priežastis, bet gali sukelti ir kiti virusai (RSV, adenovirusai, koronavirusai).

Virusai sukeliantys peršalimą į organizmą patenka per burną, akis ar nosį. Jų plitimas gali vykti:

· oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar kalba;

· rankų kontaktas su sergančiu;

· daiktų dalijimasis su sergančiu asmeniu;

· po kontakto su sergančiu asmeniu liečiant akis, nosį ar burną.

Peršalimo ligų prevencija. Kaip apsisaugoti ir nesusirgti?

· Plaukite rankas;

· venkite artimo kontakto su asmenimis, turinčiais peršalimo simptomų;

· kosint ir čiaudint užsidenkite burną ir nosį;

· neplautomis rankomis nelieskite akių, nosies ir burnos;

· nerūkykite ir venkite pasyvaus rūkymo.

Peršalimo gydymas ir antibiotikai

Nėra vaistų nuo peršalimo. Kad jaustumėtės geriau, turėtumėte daug ilsėtis ir gerti daug skysčių.

Nereceptiniai vaistai gali padėti palengvinti simptomus, tačiau peršalimas nepranyks greičiau. Dėl jų vartojimo reikėtų konsultuotis su šeimos gydytoju arba vaistininku, ypač prieš duodant nereceptinių vaistų vaikui, nes kai kuriuose vaistuose yra vaikams nerekomenduojamų ingredientų.

Antibiotikai nepadės pasveikti nuo peršalimo, kurį sukelia kvėpavimo takų virusas. Jie neveikia prieš virusus ir gali apsunkinti jūsų organizmo kovą su būsimomis bakterinėmis infekcijomis.

Taip pat ir įvairūs tyrimai rodo, kad antibiotikai nėra naudingi gydant paprastas peršalimo ligas. Nepriklausomai nuo to, ar antibiotikai buvo vartoti ar ne, dalyvių peršalimas truko panašiai. Tačiau maždaug 1 iš 10 žmonių, vartojusių antibiotikus, pasireiškė šalutinis poveikis – dažniausiai viduriavimas, pykinimas ir kitas skrandžio ar žarnyno sutrikimas. Kitas dažnas antibiotikų šalutinis poveikis yra odos bėrimas ir makšties pienligė (moterims).

Taip pat yra dar viena priežastis būti atsargiems vartojant antibiotikus: per didelis  jų vartojimas nedidelėms ligoms gydyti, priveda prie didėjančio bakterinio atsparumo. Dėl ko  antibiotikai gali prarasti veiksmingumą gydant rimtesnes infekcijas.

Antibiotikais turėtų būti gydoma tik tuo atveju, jei dėl peršalimo išsivystė bakterinė infekcija. Jei išsivysto bakterinė infekcija yra naudinga atlikti tikslinius klinikinius bakteriologinius tyrimus, kad būtų nustatyta bakterija, sukėlusi infekciją ir jos atsparumas antibiotikams.

Išsitirti galite ir NVSPL. Tyrimų kainas galite rasti: https://nvspl.lt/kainos/laboratoriniai-tyrimai/bakteriologiniai-tyrimai.

Straipsnį parengė

NVSPL Kauno skyriaus Mikrobiologinių tyrimų poskyrisPeršalimas yra dažna liga, kurią daugelis žmonių patiria bent kartą per metus. Dažniausiai jis sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl gydytojai nerekomenduoja vartoti antimikrobinių vaistų, tokių kaip antibiotikai, peršalus. Tačiau daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad antibiotikai yra veiksmingas būdas gydyti peršalimą. Šis klaidingas suvokimas turi rimtų pasekmių. Suaugusieji peršalimo ligomis serga  2–3 kartus per metus. Kūdikiai ir vaikai serga dažniau, ypač darželio amžiaus vaikai ir vaikai, turintys vyresnių brolių ir seserų, lankančių darželį/mokyklą.

Peršalimo ligos simptomai dažniausiai pasireiškia trimis stadijomis:

1. Ankstyvoji stadija (1–3 dienos po užsikrėtimo). 1–3 dienomis po užsikrėtimo, jaučiamas kutenimas gerklėje. Kiti simptomai, kurie gali atsirasti ankstyvuoju etapu:

· čiaudulys;

· bėganti nosis;

· užgulusi nosis;

· kosulys;

· užkimimas.

2. Aktyvioji stadija (4–7 dienos po užsikrėtimo). Simptomai šioje stadijoje dažniausiai pablogėja arba pasiekia piką. Prie jau esančių simptomų, prasidėjusių ankstyvojoje stadijoje, gali prisidėti:

· kūno skausmas;

· galvos skausmas;

· sloga;

· akių niežėjimas;

· nuovargis;

· karščiavimas (dažniau pasireiškia vaikams).

3. Vėlyvoji stadija (8–10 dienos). Peršalimo simptomai pradeda mažėti ir nykti. Kai kuriems žmonėms pasireiškia varginantis kosulys, kuris gali trukti iki 2 mėnesių po peršalinimo.

Jei simptomai pablogėja, prasideda karščiavimas, atsiranda papildomų simptomų, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Gali būti, kad išsivystė antrinė infekcija arba komplikacijos, pvz., bronchitas, sinusitas arba pneumonija.

Kas sukelia peršalimą?

Peršalimus sukelia virusai. Rinovirusai yra dažniausia priežastis, bet gali sukelti ir kiti virusai (RSV, adenovirusai, koronavirusai).

Virusai sukeliantys peršalimą į organizmą patenka per burną, akis ar nosį. Jų plitimas gali vykti:

· oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar kalba;

· rankų kontaktas su sergančiu;

· daiktų dalijimasis su sergančiu asmeniu;

· po kontakto su sergančiu asmeniu liečiant akis, nosį ar burną.

Peršalimo ligų prevencija. Kaip apsisaugoti ir nesusirgti?

· Plaukite rankas;

· venkite artimo kontakto su asmenimis, turinčiais peršalimo simptomų;

· kosint ir čiaudint užsidenkite burną ir nosį;

· neplautomis rankomis nelieskite akių, nosies ir burnos;

· nerūkykite ir venkite pasyvaus rūkymo.

Peršalimo gydymas ir antibiotikai

Nėra vaistų nuo peršalimo. Kad jaustumėtės geriau, turėtumėte daug ilsėtis ir gerti daug skysčių.

Nereceptiniai vaistai gali padėti palengvinti simptomus, tačiau peršalimas nepranyks greičiau. Dėl jų vartojimo reikėtų konsultuotis su šeimos gydytoju arba vaistininku, ypač prieš duodant nereceptinių vaistų vaikui, nes kai kuriuose vaistuose yra vaikams nerekomenduojamų ingredientų.

Antibiotikai nepadės pasveikti nuo peršalimo, kurį sukelia kvėpavimo takų virusas. Jie neveikia prieš virusus ir gali apsunkinti jūsų organizmo kovą su būsimomis bakterinėmis infekcijomis.

Taip pat ir įvairūs tyrimai rodo, kad antibiotikai nėra naudingi gydant paprastas peršalimo ligas. Nepriklausomai nuo to, ar antibiotikai buvo vartoti ar ne, dalyvių peršalimas truko panašiai. Tačiau maždaug 1 iš 10 žmonių, vartojusių antibiotikus, pasireiškė šalutinis poveikis – dažniausiai viduriavimas, pykinimas ir kitas skrandžio ar žarnyno sutrikimas. Kitas dažnas antibiotikų šalutinis poveikis yra odos bėrimas ir makšties pienligė (moterims).

Taip pat yra dar viena priežastis būti atsargiems vartojant antibiotikus: per didelis  jų vartojimas nedidelėms ligoms gydyti, priveda prie didėjančio bakterinio atsparumo. Dėl ko  antibiotikai gali prarasti veiksmingumą gydant rimtesnes infekcijas.

Antibiotikais turėtų būti gydoma tik tuo atveju, jei dėl peršalimo išsivystė bakterinė infekcija. Jei išsivysto bakterinė infekcija yra naudinga atlikti tikslinius klinikinius bakteriologinius tyrimus, kad būtų nustatyta bakterija, sukėlusi infekciją ir jos atsparumas antibiotikams.

Išsitirti galite ir NVSPL. Tyrimų kainas galite rasti: https://nvspl.lt/kainos/laboratoriniai-tyrimai/bakteriologiniai-tyrimai.

Straipsnį parengė NVSPL Kauno skyriaus Mikrobiologinių tyrimų poskyris