Maliarija – uodų platinama liga, kurią sukelia penkios parazitų rūšys: Pl. falciparum, Pl. ovale, Pl. malariae, Pl. vivax ir Pl. knowlesi (pastaroji parazitų rūšis paplitusi Pietryčių Azijoje, ypač Malaizijoje). Uodė perneša maliarijos parazitus pirma įkandusi sergančiam maliarija žmogui, o po 1-2 sav. – sveikam. Per 1-2 savaites uodo organizme pasigamina milžiniškas kiekis naujų parazitų. Iš visų maliarijos rūšių pati pavojingiausia yra tropinė maliarija, nes apie 90 proc. užsikrėtusių Pl. falciparum sukėlėjais – miršta, dauguma iš jų vaikai. Daugiausiai maliarijos atvejų registruojama į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje (apie 94 proc.) ir 95 proc. visų mirčių pasaulyje. Vaikų mirtingumas nuo maliarijos šiame regione – 80 proc. Taigi, maliarija yra didelė grėsmė visuomenės sveikatai pasauliniu mastu.
2024 m. pradžioje Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) gavo ligonio kraują maliarijos diagnozės patvirtinimui. Atlikus maliarijos antigeno tyrimą, nustatyta, kad ligonis yra užsikrėtęs tropinės maliarijos (Plasmodium falciparum) parazitais.
Gera žinia yra ta, kad jau sukurtos vaikų maliarijos profilaktikai dvi vakcinos, o Ganoje, Kenijoje ir Malavyje nuo 2019 metų buvo vakcinuota beveik 2 milijonai vaikų. Vakcinos veikia prieš Pl. falciparum parazitą.
Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, 2022 m. Pasaulio maliarijos ataskaitoje nurodyta, kad įvairių rūšių maliarijos sukėlėjais užsikrėtė 249 milijonai asmenų, mirė 608 tūkstančiai, 2021 m. užsikrėtė 247 milijonai asmenų, mirė 619 tūkstančių. Dabar pasaulyje yra daugiau nei 90 endeminių (tam tikri geografiniai regionai) maliarijos šalių.
Tropinė maliarija
Įkandus infekuotai bet kokios maliarijos rūšies plazmodijų sporozoitais uodei per mažiau nei valandą parazitai įsiskverbia į žmogaus kepenis ir pradeda daugintis. Vyksta intrahepatinis ciklas. Yra manoma, kad iš kiekvieno sporozoito susidaro 20 000–40 000 vadinamųjų merozoitų. Merozoitai išėję iš kepenų įsiskverbia į eritrocitus ir vėl pradeda dauginimosi ciklą. Sergant tropine maliarija parazito dauginimasis eritrocituose trunka 48 val. Po šio laiko iš eritrocito į plazmą išsiskiria nuo 10 iki 36 naujų merozoitų. Parazitai iš kraujo į kepenis negrįžta. Kuo ypatingas tropinės maliarijos sukėlėjo dauginimasis? Kitų maliarijos rūšių parazitai dauginasi pasirinktinuose eritrocituose, vieni jaunuose (retikulocituose), kiti vyresnėse eritrocitų formose, tik tropinės maliarijos sukėlėjui „tinka“ visos eritrocitų formos, todėl parazitemija gali būti labai didelė, o tai ir sukelia didelį žmonių mirtingumą.
Pl. falciparum sukeltos maliarijos klinika
Inkubacinis periodas nuo infekuotos uodės įkandimo iki pirmųjų klinikinių reiškinių atsiradimo dažniausiai trunka 9–14 dienų. Pagrindinis simptomas yra karščiavimas (40 laipsnių ir aukštesnė temperatūra), kuris prasideda staiga. Susirgimo pradžiai būdingas nereguliarus karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Nuo antros savaitės karščiavimo priepuoliai gali tapti sinchroniškais, t. y., kartotis kas 48 val. Tai susiję su tuo, kad parazito formos gali vystytis sinchroniškai ir vienu metu plyštant eritrocitams, iš kurių išeina parazitai. Sergant sunkia tropinės maliarijos forma eritrocitai su juose esančiais parazitais gali užkimšti kapiliarus tuo sukeldami lokalų „deguonies badą“, be to dar ir iš tokių plyšusių eritrocitų į kraują išsiskiria didelė masė parazitų bei jų apykaitos produktų. Visa tai sukelia charakteringą karščiavimą – maliarijos paroksizmą. Taigi, sutrikdyta svarbių organų veikla yra sunkių komplikacijų priežastis.
Maliarijos paroksizmas susideda iš 3 paeiliui sekančių etapų:
1) 15–60 min. vyksta šaltkrėčio stadija, kurios metu krečia drebulys ir yra labai šalta,
2) 2–6 val. karščiuojama iki 40 laipsnių temperatūros ir daugiau, parausta, išsausėja oda, prasideda pykinimas, vėmimas, dažnai skauda galvą ir raumenis,
3) 2–4 val. prakaitavimo etapas, kada staigiai krenta temperatūra, o žmogus intensyviai prakaituoja bei jaučia didelį nuovargį. Sergant tropine maliarija karščiavimas gali būti nereguliarus ir nepasižymėti aiškiu periodiškumu.
Sergant maliarija gali pasireikšti splenomegalija, hepatomegalija, gelta, hipotenzija. Prie sunkių maliarijos formų gali vystytis širdies, plaučių, kepenų, inkstų funkcijos sutrikimai, traukuliai, spontaniškas kraujavimas, stiprus viduriavimas, ilgalaikė hipertermija. Gali būti sepsis, blužnies plyšimas.
Patarimai keliausiantiems į tropinio ir subtropinio klimato šalis:
Sužinoti, ar tose vietovėse, kur lankysitės, yra paplitusi maliarija;
prieš išvykstant į minėtus regionus, ne vėliau kaip prieš mėnesį kreiptis į gydytoją infektologą ar gydytoją, turintį kelionių medicinos specializaciją, dėl chemoprofilaktikos paskyrimo. Kada pradėti vartoti vaistus, dozes ir vaistų vartojimo periodiškumą nurodys gydytojas;
nereguliarus vaistų vartojimas neapsaugo nuo maliarijos;
chemoprofilaktikos efektyvumas jums gali būti ne absoliutus – 93–100 proc.);
būnant maliarijos endeminėse šalyse vartoti repelentus, atbaidančius uodus, turinčius savo sudėtyje N,N–diethyl–m–toluamido ar dimetilftalato. Vartoti griežtai laikantis preparato instrukcijoje nurodytų rekomendacijų.
Patarimas grįžusiems iš endeminių maliarijos vietovių:
Kadangi įvairių rūšių maliarijos yra įvairios trukmės slaptasis ligos periodas, todėl grįžus iš tokių regionų save stebėti ne mažiau dviejų mėnesių. Sukarščiavus, kreiptis į gydytoją, jį informuojant apie buvimą šalyje ar keliavus po šalis, kur yra paplitusi maliarija. Pl. ovale ar Pl. vivax „miegantys“ kepenyse parazitai gali sukelti maliariją ir po metų ar daugiau.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms kelia rūpestį didėjantis uodų atsparumas insekticidams, ekologijos ir klimato pokyčiai, taip pat didėjantis parazitų atsparumas antimaliariniams vaistams. Sėkmingas atsakas į maliarijos sukeltas problemas yra savalaikė ir tiksli diagnostika bei pirminės sveikatos priežiūros sistemos tikslinga veikla.
Daugiau informacijos: CDC: Yellow Fever and Malaria Information, by Country
Parengė NVSPL Mikrobiologinių tyrimų skyrius parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.